Mintys apie pinigus aplanko kiekvieną. Nuo jų priklauso tiek mūsų gerovė, tiek planai, tiek pramogos. Todėl galvoti apie pinigus yra normalu, tačiau kartais jiems suteikiame tiek reikšmės, kad dėl to kenčia mūsų emocijos ar net sveikata. JAV atliktos apklausos rodo, jog dėl pinigų kylantis stresas ne tik yra dažna problema, su kuria susiduria gyventojai, bet ir nulemia susirgimus įvairiomis ligomis. Ar įmanoma piniginius klausimus spręsti be streso ir blogų emocijų arba nuo jų atsiriboti?
Tam, kad padėtume lengviau atsikratyti dėl pinigų kylančiu stresu ir blogomis emocijomis, dalinamės 5 patarimais:
Pirmas dalykas, kurį verta padaryti, jei jaučiate dėl pinigų, finansinių sprendimų ar įspareigojimų kylantį nerimą – su kuo nors pasikalbėti. Kadangi pinigai – jautri sritis, dažnai pasitaiko, kad žmonės nėra linkę dalintis su jais susijusiais savo iššūkiais ar mintimis. Kita vertus, bandant finansines problemas išspręsti ar rasti sprendimą patiems gali tapti dar didesniu iššūkiu ir pagilinti tiek patiriamą stresą, tiek blogas emocijas. Pakalbėti pakaktų su šeimos nariais ar artimais draugais. Gali būti, kad jie suteiks vertingų patarimų ar pastebėjimų iš šalies, apie kuriuos paprasčiausiai nepagalvojome. Net jei artimieji mums nepadės išspręsti finansinių problemų, tikėtina, jog jie suteiks mums emocinę pagalbą, kuri sprendžiant piniginius klausimus – labai svarbi.
Ekspertai pastebi, kad pinigų sukeliamas stresas – dažna emocija. Tam, kad išmoktume su tuo kovoti, turime atkreipti dėmesį į tai, kas stresą sukelia būtent mums. Pavyzdžiui, blogas emocijas dėl pinigų galime jausti vien dėl to, kad anksčiau kas nors mums (arba mes patys sau) klijavome „išlaidūno“ ar „išlaidūnės“ etiketes, todėl šiandien bet kokia piniginė situacija vers tai prisiminti ir didins stresą. Kitiems blogas emocijas gali kelti ir vaikystės patyrimai. Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje mūsų tėvai ar kiti šeimos nariai turėjo finansinių sunkumų, netgi ir trumpą laiką, mums tapus finansiškai nepriklausomiems tai vis tiek gali turėti įtakos dėl pinigų patiriam stresui. Taigi, nustačius priežastis, dėl kurių pinigai mums sukelia stresą arba jį padidina, galime lengviau tvarkytis su šiomis emocijomis bei nuo jų lengviau atsiriboti.
Beveik garantuotas streso sukėlėjas kalbant apie pinigus – neplanuotos išlaidos. Kai patiriame staigių išlaidų, kurių nesitikime, gali apimti panika – ar užteks pinigų kitiems poreikiams, mokesčiams ir kitiems įsipareigojimams? Tokiose situacijose streso išvengia tie, kas bent jau minimaliai kiekvieną mėnesį planuoja savo biudžetą. Tokį planavimą reikia paversti kasmėnesiniu pratimu, kurio metu kuo išsamiau susirašytume visus savo finansinius įsipareigojimus, mokesčius bei suskirstytume pagal prioritetą turimus asmeninius poreikius. Kai prieš akis turime visas mėnesio išlaidas, net jei tektų išlaidauti neplanuotai, mes gerai žinosime, kiek dar pinigų mums lieka. Kiekvieną mėnesį atliekant šį pratimą ilgainiui įgusime ir savo biudžetą planuoti galėsime mintyse. Tai pravartu, nes patyrus netikėtų išlaidų, galėsime iš karto įvertinti, ko iš kitų mėnesinių įsipareigojimų galime atsisakyti.
„Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai galite rasti bei parsisiųsti šeimos biudžeto planavimo bei mėnesio biudžeto lenteles, kurias galėsite užsipildyti pagal savo situaciją ir poreikius.
Reikėtų planuoti ne tik didesnes mėnesio išlaidas, bet ir mažesnius veiksmus, pavyzdžiui, savaitinį apsipirkimą parduotuvėje. Neturint rankose sąrašo ar nežinant, kokių tiksliai produktų atėjome į parduotuvę, tikėtina, kad užsimiršime ir atsidursime prie kasos prisidėję nemažai spontaniškų pirkinių. Kai taip nutinka, nemalonia staigmena dažnai tampa netikėtas skaičius čekyje už pirkinius. Kaip to išvengti? Pakanka einant į parduotuvę tiesiog telefone susirašyti būsimus pirkinius. Tuomet eisime tiesiai prie tų pirkinių, kurių mums reikia ir nenuklysime į pasivaikščiojimą po parduotuvę, kurių metu mūsų akys būtinai užklius už įvairių prekių ar pasiūlymų, kurių neplanavome.
Kai patiriame stresą, nesunkiai pasiduodame pagundai jį malšinti nauju maloniu pirkiniu, maistu ar pramoga, nes mums atrodo, kad taip sumažinsime stresą. Galiausiai streso patiriame dar daugiau, nes išleidžiame papildomus pinigus trumpalaikiam džiaugsmui. Taigi, spontaniški pirkiniai gali atitolinti mūsų blogas emocijas kuriam laikui, bet kai pirminė euforija išgaruos, blogosios emocijos vėl sugrįš, tik save graušime dar daugiau dėl spontaniškų pirkinių. Kuo galima pakeisti spontaniškus pirkinius ar kaip nusikratyti nepageidaujamų emocijų? Išeiti susitikti su draugais ar investuoti į kur kas tvaresnius ir tikrai ilgalaikius dalykus – santykius su artimaisiais bei draugais.