Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-KaralienėĮsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių vitaminų, fizinio aktyvumo. Bet jei darbuotojas vis tiek jaučiasi nuolatos pavargęs, yra abejingas aplinkai ir savo asmeniniams pasiekimams, tuomet reikėtų susirūpinti.

Profesinis perdegimas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikatorių ir laikomas pakankamai rimtu negalavimu. Norint atsikratyti šio sindromo, savaitės trukmės atostogų gali nepakakti, labai dažnai prireikia ilgesnio laikotarpio ar didesnių pokyčių. Todėl su sunkumais susiduria ne tik perdegę darbuotojai – nesklandumų ir nemalonių iššūkių gali patirti ir pačios organizacijos.

Perdegimo sindromo apibūdinimų gali būti įvairių, bet dažniausiai išskiriami trys profesinio perdegimo požymiai. Pirmiausiai, tai emocinis išsekimas, kai darbuotojas yra nuolat pavargęs, dirglus, gali greitai susierzinti ir supykti, jis negali susikoncentruoti į užduotis, patiria miego sutrikimų. Antras požymis – tai abejingumas aplinkai, kuris gali virsti į cinišką elgseną su kolegomis ar klientais. Trečias dalykas – nepasitenkinimas asmeniniais pasiekimais ir stipri abejonė savo profesiniais gebėjimais.

Žvelgiant į šiuos profesinio perdegimo požymius atrodytų, kad to tiesiog neįmanoma nepastebėti. Bet dažnai kelias perdegimo link prasideda nuo visai kitų dalykų – darbuotojas yra ypatingai įsitraukęs į darbą, jam be galo rūpi pasiekti gerą rezultatą, jis dirba neskaičiuodamas savo darbo laiko ir, aišku, pamiršta atsižvelgti į kokybiško poilsio svarbą. Todėl perdegti labiau linkę geri darbuotojai, kurie nori viską atlikti nepriekaištingai ir visada viršyti jiems iškeltus tikslus.

Perdegimui įtakos gali turėti ir tam tikri su darbu susiję veiksniai – darbas, reikalaujantis didelio atsidavimo, įsitraukimo, turintis didelį emocinį krūvį. Situaciją paaštrina ir tai, jei darbuotojas įdeda daug pastangų, bet negauna grįžtamojo ryšio ar pageidaujamo rezultato.

Perdegęs darbuotojas gali pakenkti tiek sau, tiek kolegoms, tiek visai organizacijai. Kaip tam užkirsti kelią? Svarbiausia – padėti pačiam sau, rūpintis savimi ir save stebėti. Kiekvienas iš mūsų turėtume įvertinti savo situaciją ir atsakyti į kelis klausimus. Pavyzdžiui, jei darbe susiduriame su dideliu stresu, ar tai yra tik vienkartinis atvejis, ar tai tapę nuolatine situacija, dėl kurios atsiranda nuovargio požymiai, prastėja mūsų nuotaika ar net sveikatos būklė.

Antra, jei darbo krūvis atrodo nepakeliamas, reikėtų peržiūrėti savo darbų prioritetus ir organizavimą, aptarti situaciją su vadovu. Jei niekas nesikeičia, vertėtų rimtai pagalvoti, ar tikrai verta dirbti tokiu tempu ir tokiu krūviu. Galiausiai darbinė aplinka ir organizacinė kultūra taip pat gali slopinti perdegimo veiksnius.

Tokia organizacijos kultūra, kurioje žmonės vieni kitus palaiko, atkreipia dėmesį į kitų savijautą ir į tai reaguoja, mažina perdegimo riziką. Dažnai nedrįstame apie tai užsiminti, nes galvojame, kad žmogus ne taip supras, įsižeis, nors iš tiesų toks rūpestis ir dėmesys žmogui, kuriam reikalinga pagalba, gali būti labai vertingas. Be to, pačios organizacijos turi ieškoti būdų ir priemonių, kurie padėtų darbuotojams įveikti stresines ir perdegimo link vedančias situacijas.

Į kritinę situaciją patekusiam darbuotojui gali prireikti ne tik kolegų palaikymo, bet ir specialisto konsultacijos. „Swedbank“ prieš kelis metus darbuotojams sudarėme galimybę prireikus pasinaudoti profesionalaus psichologo pagalba. Iš pradžių į tai buvo reaguojama gana skeptiškai, nes siūlymas nueiti konsultacijos pas psichologą neretai mūsų visuomenėje dar suvokiamas kaip „diagnozė“. Tačiau dabar pastebime, kad vis daugiau vadovų atkreipia dėmesį matydami tam tikrus darbuotojo elgesio pokyčius, konsultuojasi su personalo specialistais ir ieško sprendimų, kaip darbuotojui padėti.

Visada raginame darbuotojus pasinaudoti darbovietės skirtais laisvadieniais, jeigu jie jaučiasi prastai, ir pailsėti. Papildomas sveikatos draudimas, su galimybe profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, atlikti reikalingus tyrimus, konsultuotis taip pat gali veikti kaip įvairių ligų, tuo pačiu ir perdegimo prevencija. Žinoma, organizacijai tai yra papildomi kaštai, tačiau jeigu įvertintume, kiek kainuoja naujo darbuotojo atranka, jo apmokymas ir kiek dar netenkama dėl gero darbuotojo praradimo, turbūt investicijos būtų vertingos.

Yra ir daugiau būdų, kaip užkirsti kelią profesinio perdegimo sindromui, bet pradėti reikia nuo dviejų svarbiausių dalykų – rūpesčio savimi ir organizacinės kultūros, kurioje darbuotojai pastebi kolegoms kylančius sunkumus, juos palaiko krizinėse situacijose ir pasiūlo savo pagalbą.