Šildymo sąskaitos po renovacijos: realybė lenkia gyventojų lūkesčius

Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Visgi 56 proc. žmonių nuvertina renovacijos poveikį šildymo sąskaitoms, kuris yra didesnis, nei daugelis mano. Tą atskleidė „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenys.

Vertindami poveikį sąskaitoms daugelis apsirinka

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimais, pagal gerąsias praktikas modernizuotuose namuose sąskaitos už šildymą yra 50–60 proc. mažesnės nei panašiuose nerenovuotuose daugiabučiuose. Tačiau penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad dėl renovacijos šildymo sąskaitos sumažėja tik iki 20 proc. Didžiausia dalis (38 proc.) mano, kad sąskaitas galima sumažinti 21–40 proc.

Realybę  atitinkantį  41–60 proc. vertinimą pasirinko ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. 9 proc. gyventojų mano, kad renovuotuose namuose sąskaitos sumažėja daugiau kaip 60 proc. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų sutaupymų įvertinti negalėjo.

„Daugiabučių renovaciją vis dar gaubia nemažai klaidingų įsitikinimų, ir tai gali turėti įtakos daugiabučių gyventojų sprendimams, o juos priimant visuomet svarbu remtis duomenimis, o ne nuogirdomis. Renovacija šildymo išlaidas vidutiniškai sumažina per pusę, ir, kadangi ekonominis motyvas – dažniausiai įvardinta renovacijos nauda, potencialo tolesnei daugiabučių renovacijai tikrai yra“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Sutaupytos lėšos – kitoms reikmėms

J. Cvilikienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui, būsto išlaikymui ir transportui sudaro apie 40 proc. namų ūkių pajamų, tad sutaupius šildymui daugiau lėšų būtų galima skirti kitoms reikmėms.

„Sutaupymai šildymui renovavus daugiabutį tikrai yra reikšmingi, ypač įvertinus, kad šildymo sezonas Lietuvoje yra ganėtinai ilgas. Tai rodo ir gautos sąskaitos už spalio mėnesį, pavyzdžiui, už tokio pačio ploto butą renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojai mokėjo net 20 eurų mažiau, tad viso sezono metu jie sutaupys daugiau kaip 100 eurų, ir šias lėšas galės nukreipti savo finansinės sveikatos stiprinimui“, – pažymi J. Cvilikienė.

Vilniaus šilumos tinklai „Gijos“ pasibaigus pirmajam pilnam šildymo sezono mėnesiui informavo, kad vidutinė spalio sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje siekė yra apie 30 eurų, o nerenovuotame – 51 eurą. „Panevėžio energija“ paskelbė, kad miesto gyventojai už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje gyventojai vidutiniškai mokės 20,5 euro, nerenovuotame – 32 eurus.

Modernizacija leidžia ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir suteikia ir kitų gyventojams svarbių privalumų. Kaip rodo tyrimas,  antra gyventojų dažniausiai nurodyta renovacijos nauda yra didesnis komfortas ir aukštesnė gyvenimo kokybė (58 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tyrimo dalyvių išskyrė padidėjusią turto vertę, mažesnį poveikį aplinkai ir CO2 pėdsaką padirinko 19 proc. apklaustųjų.

Kvietimas paramai pratęstas

APVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra renovuota dar tik apie 15 proc. senų modernizacijos programoje dalyvauti galinčių daugiabučių. Daugiau nei 1000 namų yra renovuojami šiuo metu. Pagal renovuotų daugiabučių dalį lyderėmis yra Birštono (63 proc.), Palangos (52 proc.) ir Druskininkų (44 proc.) miestų savivaldybės.

APVA kartu su Aplinkos ministerija iki 2026 m. balandžio 1 d. pratęsė kvietimą teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kuomet modernizacija siekiama B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, o šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Dalį renovacijai skirtų lėšų pagal parengtą modernizacijos projektą padengia valstybė. Daugiabučių renovacijai palankiomis sąlygomis galima pasinaudoti „Swedbank“ kreditu.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų gegužės mėnesį „Swedbank“ iniciatyva atliko tyrimų bendrovė „Spinter research“. Iš viso apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.