Kas moka už žalą nuomojamame būste – savininkas ar nuomininkas?

Rudenį nuomos rinka suaktyvėja: daugiau gyventojų įsikelia į nuomojamus būstus ar patys juos išnuomoja. Kartu su būsto raktais atsiranda ir atsakomybė, kurios ribos savininkui ir nuomininkui gali kelti klausimų. Kas turi atlyginti nuostolius, jei nuomojamame bute trūksta vamzdis, sugadinami jame esantys daiktai ar nukenčia kaimynų turtas? „Swedbank“ draudimo ekspertas paaiškina, nuo ko priklauso atsakomybė ir ką abiem pusėms svarbu aptarti dar prieš pasirašant nuomos sutartį.

„Įvykus žalai nuomojamame būste, svarbu pirmiausia nustatyti, dėl ko ji kilo. Viena situacija, jei, pavyzdžiui, bendro naudojimo vamzdis trūksta dėl nusidėvėjimo ar techninio gedimo, visai kita – jei nuomininkas dėl neatsargumo užlieja butą ar kaimynus. Nuo įvykio aplinkybių priklauso ir tai, kam gali tekti finansinė atsakomybė“, – paaiškina Gediminas Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas.

„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, tokios vandens žalos nėra retos. Pernai jos sudarė apie 35 proc. visų „Swedbank“ registruotų būsto draudimo atvejų. Vidutinė išmoka dėl tokios žalos siekė 1,5 tūkst. Eur, o didžiausiais atvejais nuostoliai viršijo 85 tūkst. Eur. Jų priežastys įvairios – nuo trūkusių vamzdžių ar nesandarių jungčių iki sugedusios buitinės technikos ir gyventojų neatsargumo.

Atsakomybę pravartu aptarti iš anksto

Anot G. Pakelčio, nuomos santykiai yra sutartiniai, tad savininkas ir nuomininkas gali iš anksto susitarti dėl abiejų šalių teisių ir pareigų. Nuomos sutartyje pravartu kuo aiškiau numatyti, už ką atsako savininkas, o už ką – nuomininkas.

Toks susitarimas tampa ypač svarbus įvykus žalai. Nors atsakomybė pirmiausia priklauso nuo įvykio priežasties, nuomos sutartyje aiškiai apibrėžtos abiejų šalių pareigos gali padėti išvengti papildomų neaiškumų ar ginčų.

„Nuomos sutartyje daug dėmesio paprastai skiriama kainai, užstatui ar komunaliniams mokesčiams, tačiau atsakomybės klausimus taip pat pravartu aptarti dar prieš perduodant būsto raktus. Tuomet įvykus žalai abi pusės aiškiau žino savo pareigas“, – sako G. Pakeltis.

Draudimu gali pasirūpinti abi pusės

Būsto draudimas Lietuvoje nėra privalomas, todėl nėra nustatyta, kad nuomojamą būstą turėtų drausti būtent jo savininkas ar nuomininkas – draudimo sutartį gali sudaryti tiek viena, tiek kita pusė. Nepriklausomai nuo to, kas ją sudarė, išmoka už pačiam būstui padarytą žalą mokama jo savininkui, nebent šis nurodo ją pervesti kitam asmeniui.

Kitaip yra su būste esančiais daiktais. Jei draudimo sutartyje pasirinktas namų turto draudimas, apsauga taikoma apdraustame būste esantiems savininko ir nuomininko daiktams. Jei nuo draudžiamojo įvykio nukenčia nuomininkui priklausantis kompiuteris, televizorius ar kitas turtas, išmoka gali būti mokama jam.

„Tokiu atveju gali reikėti pagrįsti, kad sugadintas daiktas priklausė būtent nuomininkui. Tam gali būti naudojami jo įsigijimo dokumentai ar nuomos sutartis, iš kurios matyti, kokie daiktai buvo perduoti kartu su būstu“, – pažymi G. Pakeltis.

Svarbu, kokios apsaugos galioja

Nuomojant būstą svarbu žinoti ne tik tai, ar jis apdraustas, bet ir ką konkrečiai draudimas apima. Pavyzdžiui, jeigu žala padaroma kaimynams ar jų turtui, gali būti aktualus civilinės atsakomybės draudimas.

Tokiu atveju svarbu, kieno civilinė atsakomybė yra apdrausta. Jei draudimo sutartį sudaro pats nuomininkas ir joje numatyta civilinės atsakomybės apsauga, ji gali būti taikoma dėl jo kaltės padarytai žalai. Tačiau savininko sudarytas būsto draudimas savaime nereiškia, kad tokia pati apsauga galioja ir nuomininkui. Dėl to vien žinoti, kad būstas apdraustas, nepakanka – svarbi ir konkrečios sutarties apimtis.

Būsto savininkui nuostolių gali atsirasti ir tuomet, kai dėl draudžiamojo įvykio (pavyzdžiui, dėl gaisro ar vandentiekio avarijos) tenka nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju, priklausomai nuo pasirinkto draudimo, gali būti atlyginamos ir negautos nuomos pajamos, kol būstas remontuojamas ar atstatomas.

„Nuomos pradžioje verta skirti laiko ne tik finansinėms sąlygoms, bet ir atsakomybės bei draudimo klausimams. Savininkui ir nuomininkui aiškiai žinant, kas už ką atsako ir kokia apsauga galioja, gerokai paprasčiau spręsti situaciją, jei būste nutinka nelaimė“, – teigia G. Pakeltis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją