Lietuvoje suteikta 109 mln. eurų paskolų aukščiausios energinės klasės būstams įsigyti − daugiausiai Baltijos šalyse

Šįmet Lietuvos gyventojai jau pasiskolino daugiau kaip 109 mln. eurų aukščiausios energinės klasės būstams įsigyti, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai yra daugiau, nei kartu sudėjus kitų dviejų Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos – gyventojų pasiskolintas sumas A energinės klasės būstui įsigyti, atitinkamai, 25 mln. eurų ir 76 mln. eurų. 

„Šalies gyventojai, naudodamiesi banko finansavimu, dažniausiai pasirenka įsigyti naują ir energetiškai efektyvų būstą. Tai padeda sumažinti sąskaitas už šildymą ir vėsinimą, užtikrina komfortiškesnes gyvenimo sąlygas, be to, mažesni būsto energijos poreikiai leidžia prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Skaičiuojama, kad pastatams tenka apie 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų, todėl jų efektyvumo padidinimas gali padėti reikšmingai šias emisijas sumažinti“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Kaip pastebi P. Ladziato, vis daugiau gyventojų domisi ir tuo, kaip pagerinti turimo būsto energinį efektyvumą, bei yra dažniau linkę pasinaudoti šiam tikslui skirtu banko finansavimu. 

„Praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ pristačius specialias paskolas namų energiniam naudingumui pagerinti, per metus nuo 2020 m. lapkričio šalies gyventojams šių paskolų jau suteikta už 3,7 mln. eurų“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas. 

Pasinaudodami šiuo finansavimu žmonės renkasi apšiltinti savo būstą, pakeisti turimas duris ir langus į sandaresnius, įsirengti modernius šilumos gamybos ir palaikymo įrenginius, pavyzdžiui, šilumos siurblius. Šiuo finansavimu gyventojai taip pat naudojasi keisdami pasenusius buitinės elektronikos prietaisus našesniais įrenginiais.

„Swedbank“ duomenimis, Estijos gyventojai aktyviausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų skolinosi turimo būsto energiniam naudingumui pagerinti – jiems bankas iš viso suteikė 9,2 mln. eurų tokio tipo paskolų. Latvijoje turimo būsto energinio naudingumo pagerinimui suteikta 1,9 mln. eurų finansavimo.

Per pastaruosius metus reikalavimai pastatų energiniam naudingumui išaugo, atsižvelgiant į ES teisės aktus, kuriais siekiama mažinti pastatų įtaką klimato kaitai.

Nuo 2021 m. pradžios Lietuvoje išduodami leidimai tik A++ energinės klasės gyvenamųjų pastatų statybai. Tokio tipo pastatas naudoja itin mažai šilumos energijos, jo konstrukcinės ypatybės sumažina vadinamųjų šalčio tiltelių susidarymą. Tokio tipo būsto apšiltinimui panaudotos kokybiškos medžiagos, užtikrinamas aukšto lygio sandarumas, jame įrengiama mechaninė oro apykaitos sistema.