Tyrimas: gyventojai į namų sprendimus sutaupymui investuotų iki 5 tūkst. eurų

Praėjusią savaitę prasidėjus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos individualaus namo renovacijai paraiškų priėmimui, „Swedbank“ skelbia reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad 43 proc. šalies gyventojų į energinį namų efektyvumą pasirengę investuoti iki 5 tūkst. eurų. Ar tokios sumos pakanka įdiegti sprendimams, kurie iš tiesų padėtų sutaupyti?

„Investuojant į tokius energiškai efektyvius sprendimus namams kaip saulės elektrinė, individuali termoizoliacija, renovacija, šilumos siurblys ir kt., gyventojai labiausiai siekia sutaupyti (59 proc.) ir gyventi komfortiškiau (58 proc.). Be to, dalį gyventojų – 27 proc. investuoti motyvuoja ir padidėsianti būsto vertė. Tai rodo, kad energiškai efektyvūs sprendimai tampa racionaliu ekonominiu pasirinkimu“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Aplinkosauga nėra pagrindinis motyvas gyventojams renkantis energiškai efektyvius sprendimus namams – mažesnis poveikis aplinkai ir anglies dvideginio pėdsakas svarbus 19 proc. apklaustųjų. Nors aplinkosaugos aspektą dalis žmonių vertina, sprendimus dažniau gali nulemti praktinė ir finansinė nauda.

Anot J. Cvilikienės, investicijos į energiškai efektyvius sprendimus namams ne tik padeda sumažinti energijos ir šildymo išlaidas, bet ir stiprina ilgalaikį finansinį saugumą. Tokie sprendimai mažina priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų bei didina būsto vertę ir patrauklumą rinkoje. Su mažesnėmis ir stabilesnėmis išlaidomis gyventojai gali geriau planuoti savo biudžetą, todėl tai yra svarbi investicija ir į finansinę gerovę.

Pakankama suma daugeliui sprendimų

Nors iki 5 tūkst. eurų suma, kurią gyventojai dažniausiai linkę skirti, gali pasirodyti ribota, ji reikšminga daliai energiškai efektyvių sprendimų, kurių naudą galima pajusti iš karto. Pavyzdžiui, saulės elektrinė. Bene populiariausias gyventojų pasirinkimas – 10 kW galios saulės elektrinė, kurios kaina gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstomą paramą šiuo metu siekia apie 2,3 tūkst. eurų. Su parama įsirengta saulės elektrinė, priklausomai nuo suvartojimo, atsiperka per 2–4 metus.

Kitas sprendimas, kurio nauda juntama iškart – individuali būsto termoizoliacija. Atlikus tokius atnaujinimus kaip langų keitimas ar balkonų stiklinimas, šilumos energijos praradimas gerokai sumažėja. APVA duomenimis, šios priemonės leidžia sumažinti energijos sunaudojimą maždaug 30 proc., o tai tiesiogiai mažina išlaidas šildymui. Praėjusią savaitę APVA paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai individualaus namo renovacijai – tam numatyta 26 mln. eurų. Gyventojai paraiškas teikti kviečiami iki rugsėjo 25 d. Kompensacinę išmoką galima gauti langų, durų keitimui, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimui. Maksimali išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia iki 14,5 tūkst. eurų.

Vis daugiau gyventojų domisi ir dar vienu ir aplinkai, ir piniginei palankesniu namų sprendimu – šilumos siurbliu. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, šilumos siurbliai gali būti iki 4 kartų efektyvesni, t. y. panaudodami tokį patį elektros kiekį pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos. Įvertinus reikalingas investicijas, oras–oras šilumos siurbliai yra ekonomiškesnis pasirinkimas ir atitinka gyventojų lūkestį išleisti iki 5 tūkst. eurų. Oras–oras šilumos siurbliai įprastai pigesni, o montavimas paprastesnis. Oras–vanduo sistemos pareikalauja didesnių investicijų dėl sudėtingesnio įrengimo ir brangesnių komponentų, tačiau išsiskiria didesniu efektyvumu vyraujant žemai temperatūrai lauke.

Kai kuriems gyventojams gali būti aktualu, kad šilumos siurbliams taip pat taikoma iki 50 proc. jų įsigijimo kainos siekianti valstybės parama, kai keičiamas senas neefektyvus šildymo būdas, pavyzdžiui, kieto kuro ar granulinis katilas.

Labiausiai sąnaudas sumažina visapusė renovacija

Dar didesnį ilgalaikį sutaupymą užtikrina visavertė būsto renovacija, kuri per kelis lygius pagerina viso namo energinę klasę ir lemia iki 60 proc., o kai kuriais atvejais ir iki 70 proc. mažesnes energijos sąnaudas bei išaugusią turto vertę.

APVA duomenimis vidutiniam 50 kv. m butui renovacija po valstybės paramos atsieitų apie 14 tūkst. eurų. Nors daugiabučio renovacijos kaina vienam butui gerokai viršija 5 tūkst. eurų ribą, tačiau renovacijai apmokėti galima gauti lengvatinę paskolą. Tokio tipo paskola išduodama 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, kurios galioja visą paskolos laikotarpį.

Kai kurie gyventojai gali gauti ir visos (100 proc.) daugiabučio renovacijos kainos kompensaciją, tačiau turi atitikti du reikalavimus: jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą bei privalo patvirtinti, kad dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir tam pritarė.