Saulės elektrinių finansavimas Lietuvoje – didesnis nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus

„Swedbank“ šalies gyventojams pernai suteikė daugiau kaip 11 mln. eurų paskolų saulės elektrinėms įsigyti. Palyginti su ankstesniais metais, paskolų saulės elektrinėms suma išaugo daugiau kaip 8 kartus. Be to, Lietuvoje bendra gyventojams suteikto finansavimo suma saulės elektrinėms įsigyti buvo didesnė nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, rodo „Swedbank“ duomenys.
 
„Saulės elektrinių bumą paskatino energetikos išteklių krizė ir smarkiai išaugusios elektros kainos. Skaičiuojame, kad mūsų suteiktas finansavimas gyventojams padėjo įsirengti apie 8,5 MW galios saulės elektrinių, kurios per metus pagamins apie 8,5 GWh elektros ir turėtų leisti sutaupyti iki 1,7 mln. eurų, vertinant pagal vidutinę elektros kainą biržoje praėjusiais metais“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
 
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pasitelkę tikslinį finansavimą, per praėjusius metus saulės elektrines įsirengė ar įsigijo daugiau nei 1300 namų ūkių Lietuvoje. Latvijoje tokių namų ūkių skaičius siekė beveik 470 vnt., o Estijoje − virš 500.
 
Pasak T. Puliko, įsirengdami saulės elektrinę gyventojai prisideda ir prie emisijų mažinimo tikslų, ir vietinės elektros generacijos plėtros. Pavyzdžiui, naudojant vidutinio dydžio 7 KW galios saulės elektrinę, per metus namų ūkio emisijų pėdsaką galima suamžinti 1,4-2 t anglies dvideginio.

Palankios sąlygos gaminti elektrą

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per praėjusius metus Latvijoje saulės elektrinių finansavimas siekė 4,5 mln. eurų, o Estijoje – maždaug 6 mln. eurų.
 
„Kaimyninių Baltijos šalių gyventojai linkę įsigyti kiek didesnes elektrines nei lietuviai. Mūsų banko duomenimis, vidutinė saulės elektrinės paskolos suma Lietuvoje sudarė apie 8,3 tūkst. eurų, kai Latvijoje ji siekė apie 9,5 tūkst. eurų, o Estijoje – apie 11,9 tūkst. eurų“, − komentuoja T. Pulikas.
 
Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, Lietuvoje gyventojams sudarytos palankios sąlygos tapti gaminančiais vartotojais ir įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės elektrinę, kas yra aktualu butuose gyvenantiems žmonėms. Be to, lanksčios naudojimosi tokiomis elektrinėmis sąlygos, valstybės taikoma parama ir aktyvi saulės parkų plėtra taip pat prisideda prie saulės elektrinių populiarumo Lietuvoje.
 
„Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis turėtų išlikti ir šįmet – iki šių metų vidurio turėtų būti paskelbtas naujas paramos saulės elektrinėms įsigyti etapas. Be to, vystytojams užbaigiant naujus projektus vėl didėja nuotolinių saulės parkų pasirinkimas“, − sako T. Pulikas.
 
Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) iki š.m. birželio 1 d. laukia paraiškų iš mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, kurie nori gauti paramą energetinio efektyvumo sprendimams, ir šiam kvietimui skirta apie 2 mln. eurų. Dar apie 3 mln. eurų kaip kompensacija iki gruodžio 1 d. bus skirta daugiabučių gyventojams, kurie norės pradėti naudoti žaliąją energiją.

Vartojimo finansavimas augo

Vertinant bendrai, per metus suteikto vartojamojo finansavimo suma Lietuvoje išaugo. Per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, „Swedbank“ gyventojams suteiktų vartojimo paskolų suma padidėjo 18 proc. ir sudarė daugiau kaip 110 mln. eurų.
 
Didžiausia finansavimo dalis teko gyventojams, kurie kreipėsi dėl paskolų namų remontui ir jų atnaujinimui – bendra šiai paskirčiai suteikto finansavimo dalis sudarė daugiau kaip 43 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, išliko stabili.
 
Per praėjusius metus, palyginti su ankstesniaisiais, gyventojai 25 proc. daugiau pasiskolino kasdienėms vartojimo reikmėms, o bendra šio finansavimo suma sudarė beveik 32 mln. eurų. Tuo metu paskolų automobiliui palyginamuoju laikotarpiu suteikta 6 proc. daugiau už beveik 24 mln. eurų sumą.
 
„Swedbank“ aktyviai prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo, pasitelkdamas finansines paslaugas. Banko finansavimo ir investavimo sprendimai sudaro galimybes nukreipti pinigų srautus į sritis, kuriančias tvaresnę ekonomiką. „Swedbank“ padeda žmonėms priimti tvaresnius kasdienius sprendimus, o įmonėms – sėkmingai diegti tvarumo pokyčius ir tokiu būdu gerinti savo konkurencingumą, atsparumą ir vertę.