„Swedbank“ stebi pokyčius būsto rinkoje: vėl didėja gyventojų įsigyjama butų dalis

Aukštame lygyje išliekančios EURIBOR palūkanos reikšmingai nepaveikė gyventojų noro turėti nuosavą būstą: per 2024 m. sausio-kovo mėn. „Swedbank“ suteikė būsto paskolų už daugiau kaip 155 mln. eurų sumą. Vis dėlto, šįmet dar labiau išryškėjo kelios naujos tendencijos: vis daugiau būsto įsigyjama be bendraskolio, taip pat išaugo butų dalis bendrame sandorių skaičiuje.

„Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį pasinaudoję mūsų banko finansavimu, būstą įsigijo per 1,5 tūkst. asmenų ir šeimų. Nuosavo būsto įsigijimas toliau išlieka aktualus, tik gyventojai šiuo metu ilgiau ieško jiems tinkančio būsto varianto ir dažniausiai neskuba priimti sprendimo dėl jo įsigijimo, kaip kad prieš keletą metų“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.  

Vidutinė paskola priartėjo prie 100 tūkst. eurų

2024 m. pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, dešimtadaliu išaugo paskolą būstui ėmusių pavienių asmenų, t. y., būstą įsigyjančių be bendraskolio. Viena vertus, tai rodo, kad būstas išlieka įperkamas, kita vertus, pavieniai asmenys dažniau pasirenka įsigyti mažesnio ploto būstą. Tai taip pat lemia didėjančią butų dalį tarp visų finansuojamų NT objektų.

„Per metus tokių paskolų gavėjų skaičius išaugo maždaug dešimtadaliu ir šių metų pradžioje jų dalis sudarė 53 proc. visų paskolų gavėjų. Jei pažiūrėtume kelerių metų senumo statistiką, tuomet 2 iš 3 būsto paskolų buvo suteikiama gyventojams su bendraskoliu“, pastebi P. Ladziato.

Vidutinė būstui įsigyti paskolos suma per pastaruosius metus išaugo 5 proc. ir siekė beveik 99 tūkst. eurų. Pradinio įnašo būstui suma per metus paaugo 1 proc. ir sudarė vidutiniškai apie 39 tūkst. eurų. Bendra per ketvirtį išduotų paskolų suma, palyginti su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, iš esmės nesikeitė.

Pasak P. Ladziato, būstui besiskolinantys gyventojai toliau yra linkę pasilikti šiek tiek erdvės ir neišnaudoja visos savo finansinių galimybių ribos. Pavyzdžiui, dalis klientų sumoka didesnį pradinį įnašą nei reikalauja atsakingo skolinimo nuostatai, mėnesio įmoka už būstą įprastai taip pat siekia mažiau nei 30 proc. jų pajamų. 

Auga butų populiarumas

Pasikeitęs būstą perkančio asmens profilis turi įtakos ir įsigyjamo būsto tipui: tarp banko finansuojamų būstų pastebimai išaugo butų dalis. Ji dabar sudaro 71 proc. visų būsto finansavimo sandorių, kai prieš metus siekė 69 proc., o anksčiau buvo dar mažesnė.

Atitinkamai su „Swedbank“ finansavimu įsigyjamų namų ir kotedžų dalis sumažėjo iki 26 proc., kai 2023 m. pirmą ketvirtį ši dalis siekė 30 proc.

„Per pandemiją, prieš trejus – ketverius metus, išryškėjusį erdvesnio būsto poreikį pastaraisiais metais keičia prioritetas mažesniam, arčiau miesto centro esančiam būstui. Iš dalies tai lemia išaugusios būsto kainos ir sumažėjęs bendras būsto įperkamumas, dėl kurio gyventojai rečiau ryžtasi įsigyti didesnio ploto būstą“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Įsigydami butus, gyventojai dažniau renkasi aukštesnės energinės klasės naujos statybos būstą, tad augant perkamų butų skaičiui kyla ir banko finansuojamo energiškai efektyvaus gyvenamojo nekilnojamo turto dalis.

Bankas skaičiuoja, kad 42 proc. visų būsto paskolų per pirmą šių metų ketvirtį buvo suteikta aukščiausios energinės A+/A++ klasės būstams įsigyti. Šio tipo būstams „Swedbank“ siūlo palankesnes finansavimo sąlygas ir vieną mažiausių rinkoje maržų pirmaisiais paskolos įmokų mokėjimo metais.

Būsto pirkėjai taip pat gali pasinaudoti neseniai pristatyta „Swedbank“ tvarių būsto sprendimų ekosistema, kuri apima specialius pasiūlymus būstui įsirengti, tarp jų – inžinerinių ir išmanių namų sistemų, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bei kitus banko partnerių sprendimus.