Tyrimas atkleidė, kam gyventojai skirtų daugiau reikšmės renkantis būstą

Daugiau nei pusė (54 proc.) būsto savininkų Lietuvoje sako, kad jei šiuo metu rinktųsi namus, daugiau reikšmės skirtų jų energinei klasei. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Įsigydami namus paprastai daugiausia dėmesio skiriame būsto kainai. Natūralu – ji turi atitikti mūsų finansines galimybes. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti ir finansiškai priimtinų būsto išlaikymo kaštų. Dalis gyventojų šildymo sezono visuomet laukia su nerimu, o energijos kainų šuolis pernai dažnam priminė, kaip svarbu vertinti ne tik būsto įsigijimo, bet ir išlaikymo kainą“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Apklausos duomenys rodo, kad daugiau dėmesio energinei būsto klasei būtų linkę skirti individualių namų savininkai. Pasak J. Bagdanavičiūtės, gera žinia ta, kad šie gyventojai turi daugiau laisvės savarankiškai būsto renovacijai ir kitiems energinio naudingumo didinimo sprendimams, kurie ilgainiui padeda sutaupyti dideles sumas.

„Gyventojai ir toliau domisi saulės elektrinių, šilumos siurblių ir kitų namų energinio naudingumo didinimo sprendimais. Kai kurie iš šių sprendimų, pavyzdžiui, saulės elektrinės įsigijimas iš nutolusio parko, taip pat aktualūs ir daugiabučių namų gyventojams“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Geriau apgalvotų ir būsto lokaciją

Pasak J. Bagdanavičiūtės, panaši dalis būsto savininkų (52 proc.) taip pat teigia, kad pirkdami būstą dabar būtų linkę geriau apgalvoti jo lokaciją.

„Tinkamos lokacijos pasirinkimas lemia ne tik patogumą judant mieste kasdieniais maršrutais. Tai – reikšmingas veiksnys siekiant tausoti gamtą. Skaičiuojama, kad 1 km trumpesnė kelionė automobiliu į darbą ir iš jo kasdien per metus leidžia sumažinti CO2 emisijas apie 100 kg, jei automobilis – varomas benzinu“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Čia, pasak J. Bagdanavičiūtės, svarbi ir lokacijos infrastruktūra. Jei patogiu atstumu nuo mūsų būsto lokacijos galime rasti parduotuvę, sporto klubą, mokyklą, darželį ar kitus aktualius objektus, galime gerokai sutaupyti transporto išlaidų bei mažinti savo CO2 pėdsaką. Kaip atskleidžia tyrimas, tai, kad rinkdamiesi būstą dabar daugiau reikšmės skirtų aplink jį esančiai infrastruktūrai, nurodo 36 proc. respondentų.

Būstas nebūna tik per mažas

Nemaža dalis – 42 proc. respondentų – sako, kad šiandieną geriau nei tada, kai įsigijo namus, apgalvotų būsto dydžio poreikį. 39 proc. būsto savininkų daugiau reikšmės skirtų ir jo išplanavimui.

„Kai būstas tampa per mažas mūsų poreikiams, o naujo įsigyti neturime galimybės, reikėtų įvertinti bent jau jo apstatymą baldais. Kartais sumanesnis apstatymas ir tinkamesnio dydžio baldų pasirinkimas gali bent nedidele dalimi praspręsti vietos trūkumo problemą. Šiandieną, kai vis daugėja galimybių parduoti ir įsigyti naudotus baldus, toks būsto pokytis gali būti itin ekonomiškas“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Tačiau būstas gali būti ne tik per mažas, bet ir per didelis. J. Bagdanavičiūtė pastebi, kad prieš kurį laiką žmonės buvo labiau linkę pirkti būstą visam gyvenimui, todėl išsirinkdavo jį didesnį. Tačiau realybėje toks būstas galiausiai nebūtinai atitinka poreikius, o jo išlaikymas – brangesnis. Būstas per didelis tampa ir tuomet, kai namus palieka savarankišką gyvenimą pradėję vaikai. Tokiais atvejais, anot jos, verta pagalvoti apie mažesnio, tačiau naujesnio ir energiškai efektyvesnio būsto įsigijimą pardavus senąjį.

Apie namų energinio naudingumo didinimo galimybes ir sprendimus itin išsamios informacijos, parengtos su įvairiais išorės ekspertais, gyventojai gali rasti „Swedbank“ tinklaraštyje esančiame „Tvarių namų gide“.