Vienas būstas visam gyvenimui – praeitis: kaip lietuviai renkasi nekilnojamąjį turtą

Lietuvių sėslumas ir noras turėti nuosavą būstą – gerai žinoma savybė. Vis dėlto teiginys, kad lietuviai renkasi būstą visam gyvenimui, jau yra mitas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Įsigydami būstą jame gyventi visą likusį gyvenimą planuoja 43 proc. šalies gyventojų. Tiesa, kaimyninių Baltijos šalių gyventojai tokių planų turi dar rečiau.
 
„Lietuvos gyventojų istorinė patirtis išmokė juos branginti nuosavą turtą. Todėl ilgą laiką šeimos buvo labai prisirišę prie savo namų ir rinkdamos naują būstą planuodavo, kad jis atitiktų ir ateinančių kartų reikmes. Tačiau šiuo metu požiūris į būstą sparčiai keičiasi – gyventojai jį vis dažniau renkasi pagal dabarties poreikius, o ne bandydami numatyti tai, ko reikės tolimesnėje ateityje“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
 
Remiantis tyrimo duomenimis, įsigydami naują būstą kone pusė šalies gyventojų (49 proc.) nurodo atsižvelgiantys į artimiausio laikotarpio poreikius bei numatantys galimybę jį pakeisti, jei namai poreikių nebeatitiks.
 
„Mūsų Baltijos šalių kaimynų latvių ir estų požiūris į būstą visam gyvenimui dar nuosaikesnis. Latvijoje būstą visam gyvenimui nurodo besirenkantis 41 proc. gyventojų, o Estijoje tokių gyventojų dalis siekia 37 proc.“, − komentuoja P. Ladziato.

Kaina išlieka svarbiausiu kriterijumi

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 7 iš 10 lietuvių rinkdamiesi būstą pirmiausia atsižvelgia į jo kainą. Latvijos ir Estijos gyventojams šis kriterijus dar svarbesnis − jį nurodo, atitinkamai, 75 proc. ir 81 proc. šių šalių gyventojų.
 
Antroje vietoje pagal svarbą – perkamo būsto geografinė lokacija. Ją svarbiausiu kriterijumi įvardina 68 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 80 proc. estų, atskleidžia tyrimas.
 
„Noras tilpti į planuojamą biudžetą būstui įsigyti ir pageidaujama būsto vieta visų Baltijos šalių gyventojams yra gerokai svarbesni veiksniai nei įsigyjamo būsto kokybė ir jo energinis efektyvumas. Tačiau šiuo metu, kai elektros energijos ir šilumos kainos yra ypač išaugusios, verta detaliau įvertinti ir būsto išlaikymo kaštus, ypač šaltuoju metų sezonu“, − pastebi „Swedbank“ atstovas.
 
Pasak P. Ladziato, prastą energinį efektyvumą turintis būstas ilguoju laikotarpiu reikalaus didesnių išlaidų jo išlaikymui arba papildomų investicijų energiniam efektyvumui gerinti.
 
Remiantis tyrimu, šiuo metu būsto energinio efektyvumo svarbą renkantis būstą panašiai vertina visų Baltijos šalių gyventojai. Šį kriterijų, kaip svarbų, nurodo 4 proc. lietuvių. Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai, šį kriterijų vertina 6 proc. ir 5 proc. respondentų.