Eksperto komentaras

Būsto finansavimas: kokių pokyčių atnešė kilusi pandemija?

Būsto finansavimas: kokių pokyčių atnešė kilusi pandemija?
Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas
2020-05-25

Nepaisant aktyvios metų pradžios nekilnojamo turto rinkoje, dėl paskelbto karantino ir ekonominio neapibrėžtumo būsto sandorių skaičius šį pavasarį gerokai sumenko. Vis dėlto gyventojai ir toliau aktyviai domisi būsto finansavimo galimybėmis, o naujų būsto paskolų gavėjai jas tvarkosi išimtinai nuotoliniu būdu. Kokie pagrindiniai pastarųjų mėnesių būsto rinkos pokyčiai?

Persikėlė į skaitmeninę erdvę

Paskelbtas karantinas šalyje ir su tuo susiję apribojimai visus būsto paskolos gavėjus „perkėlė“ į skaitmeninę erdvę. Nors šalies gyventojai ir iki karantino buvo įpratę naudotis įvairiomis kasdienių finansų funkcijomis interneto banke ar išmaniojoje programėlėje, pasikonsultuoti dėl būsto paskolos į banką vis dar atvykdavo nemažai klientų. Nuo karantino paskelbimo šalyje pradžios 9 iš 10 atvejų konsultacijos dėl būsto paskolos ir visas pasirašymo procesas vyksta nuotoliniu būdu. 

Tikėtina, kad ir pasibaigus karantinui šie gyventojų įpročiai išliks, ir dėl būsto paskolų, kaip ir dėl kitų banko paslaugų, jie dažniausiai kreipsis per nuotolinius kanalus. Šalia tokių veiksnių, kaip greitis ir patogumas, šiuo metu dėl koronaviruso tebegaliojant ypatingajai padėčiai ypatingai išryškėjo ir saugumo faktorius. 

Beje, karantinas paskatino ir kitas institucijas, dalyvaujančias būsto įsigijimo procese, lanksčiau pažiūrėti į šį procesą ir savo paslaugas perkelti ar pritaikyti virtualiai erdvei. Pavyzdžiui, kai kurie statytojai ir NT brokeriai pasiūlė virtualias ekskursijas po dominančius objektus. NT sandorius tvirtinti naudodami elektronines priemones ėmėsi ir notarai. Tad vienas iš akivaizdžių pandemijos pokyčių – būsto įsigijimas nuo pirmų žingsnių iki sandorio įregistravimo daugeliui pirkėjų tapo skaitmeniniu procesu.

Domisi sąlygomis dar neatradę tinkamo būsto

Kita pandemijos ypatybė – gyventojai ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo sąlygomis iš anksto. Nors rinkos analitikai pastebi, kad NT sandorių skaičius pastaraisiais mėnesiais gerokai sumažėjo, šalies gyventojų noras domėtis būsto įsigijimo galimybėmis tik sustiprėjo. 

Matome, kad tą gyventojai daro net aktyviau negu anksčiau – daugiau laiko skiria susipažinti su banko siūlomomis būsto finansavimo sąlygomis, dažniau naudojasi banko pateikiamomis skaičiuoklėmis ar konsultuojasi internetu. Tai rodo, kad noras įsigyti nuosavą būstą nėra išnykęs, tik gyventojai atsakingiau vertina savo galimybes ir dabar ieško nebūtinai svajonių būsto, o tokio, kurį galėtų įsigyti atsižvelgdami į dabartinę savo finansinę situaciją.

Siekia didesnio saugumo

Taip pat išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, kurios padėtų vykdyti savo įsipareigojimus, susidūrus su finansiniais sunkumais. „Swedbank“ duomenys rodo, kad žmonės domisi turto, darbo netekimo, gyvybės draudimo sprendimais, kurie sušvelnina nepalankią asmeninių finansų situaciją turint ilgalaikių įsipareigojimų. 

Norą išvengti papildomos rizikos rodo ir sumažėjusi paklausa antrajam būstui kaip investicijai. Dėl ekonominio neapibrėžtumo ir neaiškių artimiausios ateities nuomos rinkos perspektyvų, gyventojai nuo papildomų finansinių įsipareigojimų šiuo metu susilaiko. Galima prognozuoti, kad būstas kaip investicija, kurio įsigijimas finansuojamas skolintomis lėšomis, per artimiausius metus nebus populiarus.

Vienas dalykas tikrai nesikeitė – „Swedbank“ ir toliau teikia finansavimą būstui vadovaudamasis pagrindiniais atsakingojo skolinimosi nuostatais. Jie numato, kad asmens ar šeimos finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti daugiau nei 40 proc. mėnesio pajamų, jie taip pat apibrėžia būtiną nuosavų lėšų dalį įsigyjant būstą su paskola.

Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, „Swedbank“ klientų pradinio įnašo suma vidutiniškai siekia 21 proc., o vidutinė būsto paskolos suma sudaro 74 tūkst. eurų.

Daugiausiai būsto paskolų per pirmąjį ketvirtį „Swedbank“, kaip įprasta, suteikė Vilniuje – 48 proc. Kaune suteikta 16 proc., Klaipėdoje 12 proc. būsto paskolų, likę 24 proc. tenka kitiems šalies miestams. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.