Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 turėjo įtakos gyventojų būsto atnaujinimo planams. Šeštadaliui Lietuvos gyventojų pandemija sujaukė planus persikelti į naujus namus arba atnaujinti dabartinį būstą. 6 proc. apklaustų šalies gyventojų dėl pandemijos atidėjo ketinimus kreiptis į banką dėl būsto finansavimo.
- Dėl pandemijos pakeisti būsto atnaujinimo planus buvo priversta nemaža dalis šalies gyventojų.
- Praėjusių metų vasarą paklausa naujam būstui atsigavo, o šių metų pradžioje ji kai kuriuose šalies miestuose jau viršija prieš pandemiją matytą lygį.
- Pandemijos poveikis daugeliu atvejų buvo psichologinis, nes gyventojai nežinojo, ko tikėtis, ir jautė nerimą dėl pajamų tvarumo ateityje.
- Šiuo metu geri gyventojų lūkesčiai ir augančios pajamos sukuria prielaidas įgyvendinti atidėtus planus įsigyti būstą arba remontuoti esamą.
- Labiausiai pandemija paveikė 25-34 m. amžiaus grupę: 24 proc. šios grupės respondentų turėjo atidėti mintis apie būsto keitimą arba remontą, 11 proc. nusprendė atidėti kreipimąsi dėl banko paskolos.
- Geriausiai prieš pandemijos poveikį atsilaikė vyresnės 35-44 m. amžiaus grupės respondentai: planus dėl būsto turėjo atidėti 14 proc., o kreipimąsi į banką dėl paskolos nukėlė 8 proc.
- 14 proc. Lietuvos gyventojų pandemija nepakeitė planų keisti ar atnaujinti būstą, 56% nurodė, kad tokių planų prieš kylant pandemijai neturėjo.
- Tvirčiausiai savo planų laikėsi estai – šioje šalyje 21 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad Covid-19 neprivertė jų pakeisti planų keltis į naują būstą ar renovuoti jau turimą. Latvijoje tokį atsakymą pateikė 13 proc. respondentų.
![bustas](/sites/default/files/inline-images/210511_SWD_busto%20atnaujinimas_2.png)
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2021 m. vasarį atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1003, Latvijoje – 1005, Estijoje – 1000 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.