Kaip pandemija keičia gyventojų būsto atnaujinimo planus?

Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 turėjo įtakos gyventojų būsto atnaujinimo planams. Šeštadaliui Lietuvos gyventojų pandemija sujaukė planus persikelti į naujus namus arba atnaujinti dabartinį būstą. 6 proc. apklaustų šalies gyventojų dėl pandemijos atidėjo ketinimus kreiptis į banką dėl būsto finansavimo. 

• Dėl pandemijos pakeisti būsto atnaujinimo planus buvo priversta nemaža dalis šalies gyventojų. 
• Praėjusių metų vasarą paklausa naujam būstui atsigavo, o šių metų pradžioje ji kai kuriuose šalies miestuose jau viršija prieš pandemiją matytą lygį.
• Pandemijos poveikis daugeliu atvejų buvo psichologinis, nes gyventojai nežinojo, ko tikėtis, ir jautė nerimą dėl pajamų tvarumo ateityje. 
• Šiuo metu geri gyventojų lūkesčiai ir augančios pajamos sukuria prielaidas įgyvendinti atidėtus planus įsigyti būstą arba remontuoti esamą. 
• Labiausiai pandemija paveikė 25-34 m. amžiaus grupę: 24 proc. šios grupės respondentų turėjo atidėti mintis apie būsto keitimą arba remontą, 11 proc. nusprendė atidėti kreipimąsi dėl banko paskolos.
• Geriausiai prieš pandemijos poveikį atsilaikė vyresnės 35-44 m. amžiaus grupės respondentai: planus dėl būsto turėjo atidėti 14 proc., o kreipimąsi į banką dėl paskolos nukėlė 8 proc.
• 14 proc. Lietuvos gyventojų pandemija nepakeitė planų keisti ar atnaujinti būstą, 56% nurodė, kad tokių planų prieš kylant pandemijai neturėjo.
• Tvirčiausiai savo planų laikėsi estai – šioje šalyje 21 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad Covid-19 neprivertė jų pakeisti planų keltis į naują būstą ar renovuoti jau turimą. Latvijoje tokį atsakymą pateikė 13 proc. respondentų.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2021 m. vasarį atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1003, Latvijoje – 1005, Estijoje – 1000 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.