Kokio būsto nori lietuviai ir ar gali jį įpirkti?

Trečdalis šalies didmiesčių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų ketina arba nori įsigyti naują būstą, ir kas antras iš jų dairytųsi buto naujos statybos daugiabutyje, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Dalis šių gyventojų turės galimybių savo planus įgyvendinti – dėl spartaus atlyginimų didėjimo, sulėtėjusio butų kainų augimo bei stabiliai žemų palūkanų būsto įperkamumas šalies didmiesčiuose išlieka aukštas.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. „Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vilniečių įperkamas būstas – mažiausias Baltijos šalių sostinėse

Šiuo metu Vilniuje būsto įperkamumo indeksas siekia 129,4, o tai reiškia, kad vidutinės vilniečių pajamos yra 29,4 proc. didesnės nei pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Rygoje ir Taline šio indekso reikšmės siekia, atitinkamai, 183,5 ir 159,9. Taline butų kainos jau yra pasiekusios prieš krizę buvusį piką, o Vilniuje ne daug nuo jo atsilieka. Tuo tarpu Rygoje dėl didelės pigesnio būsto pasiūlos bei besitęsiančio gyventojų įsiskolinimo mažėjimo kainos vis dar yra 37 proc. mažesnės nei praėjusio piko metu. Tai paaiškina ir gerokai didesnį būsto įperkamumą Latvijos sostinėje.

„Vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje šiuo metu gali įpirkti 71 kvadratinio metro butą, o Rygoje ir Taline, atitinkamai, 101 ir 88 kvadratinių metrų butus. Visose trijose sostinėse butų kainų augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, tačiau Vilniuje augimas buvo sparčiausias ir siekė 8 procentus“, – sako N. Mačiulis.

Butų kainų augimui erdvės nedaug

Nors nuomos kaina kurį laiką mažėjo, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčiais visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ji vėl pradėjo didėti. Dėl to išaugo ir nuomos pajamingumas, rodantis, kokią buto vertės dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos.

„Pamažu didėjančios nuomos kainos, istorinį vidurkį viršijantis nuomos pajamingumas bei išliekantis aukštas būsto įperkamumas rodo, kad situacija būsto rinkoje išlieka tvari. Be to, būsto paskolų portfelis auga gana kukliai, o butų kainų augimas atsilieka nuo atlyginimų augimo. Tiesa, būsto pasiūla didžiuosiuose miestuose išlieka didelė, todėl, nepaisant spartaus atlyginimų ir statybų sąnaudų augimo, sparčiam butų kainų augimui erdvės lieka daug mažiau“, – vertina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Kokio būsto nori lietuviai?

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu būstą įsigyti ketina arba nori trečdalis respondentų (34 proc.). Kas antras iš jų norėtų buto naujos statybos daugiabutyje (49 proc.), ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų ketina įsigyti būstą senos statybos daugiabutyje, dar 12 proc. norėtų persikraustyti į kotedžą, 11 proc. – nuosavą namą.

Naują būstą ketinantys įsigyti didžiųjų miestų gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl prastos namo ar buto statybos kokybės, galimų užslėptų trūkumų ar būsto pirkimo sąlygose nuslėptų aspektų. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, būsto, ypač pirmojo, įsigijimas yra svarbus žingsnis, kuriam reikia gerai pasiruošti, tuomet pavyks suvaldyti nerimą ir išvengti finansinių nuostolių.

„Nusprendus ieškotis nuosavo būsto, pirmiausiai reikėtų išsigryninti esminius jam keliamus reikalavimus – norimą vietą, gyvenamosios erdvės plotą, įsivertinti būsto šildymo ir kitus išlaikymo kaštus. Taip pat reikėtų nuodugniai įvertinti finansines galimybes, o nusprendus kreiptis dėl būsto finansavimo – atsakingai pasverti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimą. Svarbiausia, nedaryti sprendimo paskubomis, paskirti būsto paieškai bent keletą mėnesių, domėtis rinka ir pasitarti su ekspertais“, ‒ pataria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Svarbiausia išlieka būsto kaina

Gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad priimant sprendimą dėl būsto pirkimo svarbiausias veiksnys yra priimtina būsto kaina, jį nurodė 77 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi žemos paskolų palūkanos, stabilios darbo perspektyvos ir pakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui.

Net pusė visų apklaustųjų (52 proc.) mano, kad nekilnojamojo turto kainos per artimiausius metus nesikeis, ketvirtadalis (24 proc.) galvoja, kad didės, bet ne daugiau kaip dešimtadaliu, kas dešimtas (11 proc.) apklaustasis tiki, kad kainos augs daugiau nei dešimtadaliu.