Nuo lemputės iki saulės elektrinės: 4 iš 5 lietuvių norėtų pagerinti namų energinį efektyvumą

Energiją taupančios lemputės ir naujos klasės buities prietaisai dažnam tapo jau įprastu energijos taupymo namuose būdu. Tačiau kas trečias lietuvis atnaujindamas namus neapsiribotų šiais sprendimais – investuotų į šildymo, vėsinimo bei apšvietimo sistemų energinio naudingumo pagerinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. 

• 4 iš 5 lietuvių norėtų padidinti savo namų energinį efektyvumą. Pirmiausia tai daryti esame linkę nesudėtingomis priemonėmis – 45 proc. naudotų energiją taupančias LED lemputes, 42 proc. įsigytų A ar aukštesnės energinės klasės elektroninių prietaisų.
• 25 proc. planuotų sudėtingesnius šildymo/vėsinimo sistemų energinio naudingumo pagerinimo sprendimus, nuosavos saulės elektrinės įsigijimą ar geoterminio šildymo įsirengimą, 22 proc. įsidiegtų energijos sąnaudas padedančias kontroliuoti automatizuotas sistemas.
• Apie visą šių sprendimų visumą svarstytų 30 proc. gyventojų. Dažniausiai tai 45–54 m. amžiaus, aukščiausių pajamų šalies didmiesčių gyventojai. 
• 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė. 
• Prieš apsispręsdami pirkti aukštos energinės klasės prietaisą galimybes ilgainiui sutaupyti įvertintų 28 proc. gyventojų.
• Rinktis aukščiausios energinės klasės prietaisus, siekiant sumažinti energijos sąnaudas, dažniausiai linkę 45–54 m. aukščiausių pajamų gyventojai iš didžiųjų šalies miestų.

Parengta remiantis reprezentatyvia „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurios metu Lietuvoje apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus, bei „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato įžvalgomis.