Nekaupia ateičiai, bet tikisi 1,5 tūkst. eurų pensijos: kodėl lietuvių finansiniai lūkesčiai prasilenkia su realybe?

Dauguma turi aiškią viziją, kokios pensijos norėtų – tačiau retas turi planą, kaip ją pasiekti. Kol vieni rūpinasi šia diena ir svarbius sprendimus atideda ateičiai, kiti jau susiduria su realybe, jog vien „Sodros“ pensija oraus gyvenimo neužtikrina.

Kokia iš tiesų yra lietuvių finansinė sveikata, kodėl pensijos lūkesčiai taip smarkiai prasilenkia su realybe ir kodėl vien „Sodros“ pensijos ateityje nebepakaks, atsako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinė ramybė šiandien – iliuzija rytojui?

Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis atrodo nebloga: atlyginimai didėja, kasdieniai poreikiai patenkinami. Tačiau finansinė sveikata yra kur kas daugiau nei gebėjimas gyventi „nuo algos iki algos“. Ji apima ir atsparumą netikėtumams, ir pasirengimą ilgam laikotarpiui, ypač pensijai. Tuomet bendras vaizdas tampa gerokai kontrastingesnis.

Kaip teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, vienareikšmiškai įvertinti visuomenės finansinę būklę sudėtinga. „Kalbant apie visus Lietuvos gyventojus, reikėtų išskirti kelias grupes. Daugelis žmonių sugeba pasirūpinti šiandiena: finansiniais įsipareigojimais, mokesčiais, būtinomis išlaidomis. Bendras finansinės sveikatos indeksas rodo, kad šiandienos įsipareigojimai, įsiskolinimo lygis nekelia streso dažnam lietuviui. Tačiau visai kitas vaizdas yra žvelgiant į trumpalaikį rezervą ir ilgalaikį saugumą.

Mūsų duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų susiduria su iššūkiais kaupiant ateičiai ir nesijaučia ramūs dėl oraus pragyvenimo sulaukus pensijos.“ Tai reiškia, kad šiandienos stabilumas dažnai remiasi tik dabartinėmis pajamomis, bet ne kaupiamu saugumo rezervu.

Koją kiša planavimo stoka

Finansinis planavimas daugeliui vis dar apsiriboja kasdieniais sprendimais. Ilgalaikė perspektyva – kiek turėsime sutaupę po dešimtmečių – lieka nuošalyje, nors būtent ji lemia realią finansinę laisvę ateityje.

Pasak J. Cvilikienės, viena pagrindinių problemų – ne pajamų trūkumas, o planavimo stoka: „Tenka pripažinti, kad mes dar tik esame pakeliui ugdant savo finansinį raštingumą ir įprotį orientuotis į ilgalaikę finansinę perspektyvą. Dažnai paklausus, ar žmogus planuoja finansus, ar dėl prioritetų tariasi poroje / šeimoje, 8 iš 10 apklaustųjų atsako, kad tai daro intuityviai. Tai man sufleruoja, kad vis tik nėra tvaraus plano.

Neturint tvaraus plano – neišdėliojant įmokų, prioritetų tarp dabartinių poreikių patenkinimo ir ilgalaikio saugumo, turime situaciją, kai žmogus savo sąskaitoje neturi net 500 eurų nenumatytiems atvejams. Netrukus praeis šventinis laikotarpis. Apklausos rodo, kad nemažai gyventojų nusiteikę išlaidauti. O vėliau matome, kad sausis–vasaris tampa gana sudėtingi net dengiant einamuosius mokėjimus.

Nekalbant apie tai, kad atsidėti ateičiai nėra iš ko. Taip yra todėl, kad nėra įgūdžių ir įpročių. Jie formuojasi, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – sako ekspertė.

Tokios situacijos rodo, kad finansiniai sprendimai dažnai priimami remiantis emocijomis, o ne siekiant įgyvendinti savo susikurtą ilgalaikę strategiją.

Pensijos lūkesčiai prasilenkia su realybe

Kalbant apie pensiją, J. Cvilikienė pastebi, kad gyventojų norai smarkiai lenkia realias galimybes, kurias suteikia vien valstybinė sistema. „Daugelis gyventojų nori gauti maždaug 1,2–1,5 tūkst. eurų siekiančią pensiją, kai vidutinė šiuo metu yra apie 720 eurų. Taigi, tikisi kone dvigubai daugiau, tačiau dauguma savarankiškai tam nekaupia.“

Pasak ekspertės, tai tampa viena priežasčių, kodėl vyresniame amžiuje tenka smarkiai riboti savo gyvenimo kokybę. „Daugelio Lietuvos pensininkų gyvenimas vis dar skiriasi nuo to, kokį matome Vakaruose, kur senjorai gali sau leisti daugiau keliauti, pramogauti. Lietuviams tenka taupyti ir, deja, net būtinų išlaidų sąskaita. Tai rodo, kad pensija nėra pakankama.“

Ilgalaikę situaciją dar labiau komplikuoja demografinės tendencijos. Mažėjantis gimstamumas ir senstanti visuomenė reiškia, kad vien „Sodros“ pensijos dažnam žmogui ateityje nepakaks – ji veikiau taps pajamų dalimi, o ne pagrindiniu ramsčiu senatvėje.

II pakopa – sprendimas be skubėjimo, bet su atsakomybe

Kaip aiškina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė, tikėtina, kad ilgainiui papildomo kaupimo svarba tik augs. „Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, mažėja gimstamumas. Remiantis demografinėmis prognozėmis, mažai tikėtina, kad bus daugiau mokesčių mokėtojų, kurie galėtų palengvinti būsimos pensininkų kartos finansinę padėtį.

Pagal šiandienos skaičiavimus, būtina kaupti papildomai: dabartinė I pakopos pensija ateityje turėtų užtikrinti apie 30–35 proc. buvusių darbinių pajamų. Tad kiekvienas galime paskaičiuoti, ar to užtenka, jei nesirenkama papildomų kaupimo būdų.“

2026 m. įsigalios II pensijų pakopos pokyčiai: čia jau kaupiantys gyventojai nuo kitų metų sausio 2 d. iki 2027 m. pabaigos turės galimybę apsispręsti – tęsti kaupimą, stabdyti įmokas, išsiimti dalį sukauptų lėšų ar pasitraukti iš sistemos.

Tačiau ekspertė teigia, kad veiksmai neturėtų būti impulsyvūs. „Manau, kad renkantis sprendimus dėl papildo kaupimo, reikia neskubėti ir įsigilinti. Šiuo metu turite dviejų metų langą apsvarstyti savo buvimą II pakopoje. Reikia pasiskaičiuoti, pasižiūrėti ir palyginti sukauptas grąžas, atkreipti dėmesį į valstybės paskatą, kurią gauna kaupiantysis kas mėnesį.“

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės sprendžia neįsivertinę savo padėties. Pasitaiko net paradoksalių situacijų: „Vienoje diskusijoje pašnekovė, dirbanti su individualia veikla sakė, kad planuoja atsiimti II pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Paklausiau, kiek jų turi. Moteris pasitikrino ir paaiškėjo, kad ji papildomai visgi nekaupia“, – prisimena J. Cvilikienė.

Ji taip pat pabrėžia būtinybę elgtis atsakingai ir saugoti tai, kas jau sukaupta: „Prieš imantis bet kokių veiksmų, patariu atidžiai pasižiūrėti į savo situaciją, įvertinti sukauptą sumą ir pamatyti, kokią prognozę rodo senatvės pensijos skaičiuoklė.“

II pensijų pakopos pokyčiai nuo 2026 m. – ką jie reiškia jums?

Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė. Itin svarbu tiksliai žinoti, ką tai reiškia jūsų kaupimui ir kokias galimybes suteikia naujoji tvarka.

„Pavyzdžiui, žmonės, apsisprendę liki II pakopoje, papildomų veiksmų imtis neturi. O tie, kurie nori atsiimti dalį ar visą sukauptą sumą, turėtų neskubėti ir įsivertinti, kad atgaus ne visą sukauptą sumą – apie 30–40 proc. turės grąžinti „Sodrai“, taip pat atidžiai pasirinkti kitus taupymo instrumentus“, – pataria pašnekovė.

„Svarstantiems apie pokyčius, verta pasitarti su kvalifikuotais specialistais – ne tais, kurie patys siūlosi konsultacijas socialiniuose tinkluose ir žada greitą finansinę grąžą. Manau, kad šie pora metų bus sukčių darbymetis. Labai svarbu išlikti budriems, kad neprarastumėte sukauptų lėšų“, – įspėja ekspertė.

Lrytas.lt informacija