Jūsų pinigai – jau taikinyje: ekspertai pasakė, kodėl šiandien sukčiai tampa itin pavojingi

Finansinis sukčiavimas Lietuvoje sparčiai keičiasi. Pastaruoju metu nuo masinių ir lengvai atpažįstamų trumpųjų žinučių pereinama prie sudėtingų, individualiai pritaikytų schemų. Šiandien sukčiai vis dažniau remiasi viešai prieinama informacija, pagal kurią gali kurti įtikinamas ir tikroviškas, bet apgavikiškas istorijas. Riziką didina ir aktualūs pokyčiai, tokie kaip pensijų sistemos pertvarka. Augantis gyventojų susidomėjimas savo santaupomis atveria naujas galimybes ne tik finansiniams sprendimams, bet ir sukčiams, ieškantiems būdų tuo pasinaudoti.

Kaip jūsų viešai skelbiami duomenys gali būti panaudoti prieš jus? Kokiais būdais sukčiai išnaudoja žmonių susidomėjimą pensijos kaupimu? Kiek viešai paskelbtos informacijos pakanka, kad taptumėte sukčių taikiniu? Apie tai kalbamės su informacinės saugos profesionalais.

Personalizuotos atakos: kai sukčiai apie jus žino daugiau, nei manote

Kibernetinės grėsmės Lietuvoje per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Nuo masinių, lengvai atpažįstamų bandymų pereita prie tikslinių, individualiai pritaikytų atakų. Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios informatikos katedros lektorius Vytautas Barzdaitis aiškina, kad šiandien sukčiavimas vis dažniau grindžiamas ne atsitiktinumu, o kruopščiai surinkta informacija apie konkretų žmogų, jo įpročius ir finansinius sprendimus.

„Dirbtinio intelekto progresas sukčiams davė ne tik naujus įrankius. Jis suteikė galimybę pasinaudoti itin kokybišku garsu apsimetant žmonių artimaisiais, o netrukus leis vis dažniau naudoti ir įtikinamus, bet netikrus vaizdus. Anksčiau dominavo masiniai laiškai, primityvūs anoniminiai skambučiai bei trumposios žinutės, tačiau šiandien situacija yra absoliučiai kita“, – teigia ekspertas.

Anot jo, šiuo metu sukčiai aktyviai išnaudoja viešai prieinamus duomenis, kuriuos lengvai gauna iš socialinių ir profesinių tinklų, forumų ir skelbimų. Jie nesunkiai identifikuoja, kur žmogus dirba, kokios jo pareigos, su kokiomis finansinėmis institucijomis bendradarbiauja, ar kaupia pensiją antroje pakopoje ir ar domisi lėšų atsiėmimu.

„Ši informacija dažnai papildoma duomenimis, nutekėjusiais per ankstesnius saugumo pažeidimus, todėl sukčiai gali bendrauti itin įtikinamai, prisistatyti banko, siuntų tarnybos ar pensijų fondo atstovais“, – aiškina V. Barzdaitis.

Papildomą riziką šiuo metu kuria ir pensijų sistemos pokyčiai. Pasak eksperto, galimybė atsiimti II pakopos lėšas sukūrė naują, patrauklų taikinį sukčiams. Žmonės aktyviai domisi savo santaupomis, ieško informacijos ir ne visada jaučiasi užtikrintai. Anot V. Barzdaičio, sukčiai tuo pasinaudoja – pasiūlo padėti atsiimti ar investuoti šias lėšas.

„Pastaruoju metu grėsmės iš gana primityvių peraugo į personalizuotas atakas, nutaikytas į konkrečius sprendimus dėl santaupų ar pensijos“, – nurodo lektorius.

Nematoma grėsmė skaitmeninėje erdvėje

Sukčiavimas skaitmeninėje erdvėja šiandien jau yra įsitvirtinęs. Keičiantis įpročiams gyventojai vis daugiau laiko praleidžia internetinėje erdvėje. Deja, tą patį daro ir sukčiai.

„Sukčiavimas faktiškai gyvena skaitmeninėje erdvėje ir būtent čia apgavikams patogiausia veikti. Šiandien sukčių erdvė yra ne tamsi gatvė, aikštė, prekybos centras ar kita vieša vieta, o jūsų telefonas, paskyros ir socialiniai tinklai. Čia sukčiai vaikšto nematomi ir jiems nereikia slėptis po kaukėmis“, – sako pašnekovas.

V. Barzdaitis pabrėžia, kad skaitmeninė erdvė sukčiams yra ideali darbo aplinka dėl anonimiškumo, potencialaus apgavysčių masto ir ypač didelio patogumo. Juk fizinis sukčiavimas gatvėje ar parduotuvėje reikalauja buvimo konkrečioje vietoje, be to, susiduriama su didesne rizika būti atpažintam.

„Skaitmeninėje erdvėje užpuolikas nematomas. Jam nereikia slėpti veido, jis gali keisti vardą, manierą, balsą, kalbėti iš bet kurios pasaulio vietos ir vienu metu dirbti su šimtais potencialių aukų. Vis tik iš viešai skelbiamos statistikos ir žiniasklaidos tyrimų matyti, kad keičiasi aukų profilis. Prieš kelerius metus skaitmeninis sukčiavimas dažnai buvo suvokiamas kaip problema, kylanti tiems, kurie neišmano technologijų, o šiandien ribos faktiškai nebeliko. Šiandien aukomis tampa ne tik senjorai, pensininkai“, – teigia ekspertas.

Lektorius pabrėžia, kad aukomis šiuo metu gali tapti ir informacinių technologijų specialistai, teisininkai, gydytojai. Anot jo, techninis raštingumas nebėra pakankama apsauga, nes šiuolaikiniai metodai veikia ne tiek per technines spragas, kiek per žmogiškus jausmus: norą padėti, pasitikėjimą ar baimę prarasti pinigus.

„Papildomą grėsmę kelia ir sparčiai tobulėjančios technologijos. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas jau leidžia kurti įtikinamas balso klastotes. Vos kelių sekundžių balso įrašo pakanka, kad būtų sukurtas labai panašaus balso klonas. Sukčiai gali apsimesti banko darbuotoju, kolega ar net artimu žmogumi“, – pasakoja V. Barzdaitis.

Pašnekovas priduria, kad šiuo metu dirbtinio intelekto technologijos leidžia susikurti vaizdo avatarus, todėl nusikaltėliai netrukus gali pradėti bendrauti vaizdo skambučiais, apsimesdami jūsų artimaisiais.

Sukčių taikinyje – ne tik grynieji pinigai

Šiandien sukčiavimas vis rečiau yra atsitiktinis. Jis vis dažniau tampa kryptinga, į konkrečius finansinius produktus ir paslaugas orientuota veikla. Nusikaltėliams jau nebėra svarbu tik tai, kad žmogus turi pinigų. Daug svarbiau, kur tie pinigai laikomi ir kaip jie valdomi.

„Sakyčiau, jog sukčiams šiandien svarbu ne tai, kad turite pinigų. Svarbu tai, kur tiksliai jie guli – II pakopos fonde, būsto paskoloje ar investicinėje programėlėje“, – pabrėžia lektorius.

Pasak jo, pensijų sistemos pokyčiai ir galimybė atsiimti sukauptas lėšas sukūrė naują terpę, kuria aktyviai naudojasi nusikaltėliai, prisistatydami tariamais konsultantais ar pagalbininkais. Vis dėlto II pakopa – tik vienas iš taikinių. Sukčiai, anot eksperto, taip pat taikosi į elektroninę bankininkystę, būsto paskolas, investicines programėles ir el. prekybos paskyras. Tai rodo, kad atakos apima ne pavienius produktus, o visą žmogaus naudojamų finansinių paslaugų ekosistemą.

Sukčiai randa vis daugiau būdų, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus

„Šiuolaikinis sukčiavimas vis dažniau remiasi ne stambiomis vienkartinėmis atakomis, o kruopščiai suplanuotais scenarijais, pritaikytais prie konkretaus žmogaus finansinių įpročių ir naudojamų paslaugų. Kuo daugiau detalių apie savo kasdienius sprendimus paliekame viešai, tuo lengviau nusikaltėliams sukurti įtikinamą, tačiau pavojingą realybės imitaciją“, – dalinasi V. Barzdaitis.

Jis pabrėžia, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos situacijos gali tapti apgaulės dalimi. Todėl net ir aktyviai technologijomis besinaudojantys žmonės tampa aukomis, mat šiuolaikiniai sukčiai pirmiausia taikosi ne į technines žinias, o į žmogiškąsias reakcijas.

Duomenų rinkimo galia sukčiaujant: dažniausiai užtenka tik informacinių „trupinių“

Šiuolaikiniai sukčiai vis rečiau veikia aklai. Jie remiasi kruopščiai surinkta informacija apie konkretų žmogų, kuri leidžia apgaulę paversti įtikinamai tikroviška. Net ir nedidelės detalės apie mūsų gyvenimą gali tapti pagrindu sukurti scenarijų, kuriame sunku atskirti realybę nuo manipuliacijos.

„Sukčiai šiandien naudoja daug informacijos apie patį žmogų. Jie dažnai žino, kur žmogus dirba, kokiomis paslaugomis naudojasi. Kai skambutis ar žinutė atitinka realias žmogaus aplinkybes, net atsargus vartotojas gali pradėti pasitikėti situacija, nes ji atrodo pernelyg konkreti, kad būtų atsitiktinė“, – sako V. Barzdaitis.

Anot jo, informacija apie potencialią auką nebūtinai gaunama iš vieno šaltinio. Sukčiai informaciją renka derindami kelis viešai prieinamus šaltinius ir socialinės inžinerijos technikas. Socialiniai ir profesiniai tinklai, skelbimų portalai ar vieši registrai dažnai atskleidžia daugiau, nei žmonės įsivaizduoja: nuo pareigų darbe iki kasdien naudojamų paslaugų.

„Prie šios informacijos prisideda ir ankstesni kibernetinio saugumo incidentai, kurių metu nutekėję el. pašto adresai, telefonų numeriai ir kiti kontaktiniai duomenys vėliau panaudojami naujoms sukčiavimo kampanijoms. Svarbus ir socialinės inžinerijos elementas. Netikėtų skambučių, žinučių ar profesinio bendravimo metu užduodami iš pažiūros nekalti klausimai, bet iš atsakymų į juos palaipsniui surenkama vis daugiau specifinės informacijos apie žmogaus darbo pobūdį, naudojamas programėles, kompiuterines sistemas, paslaugų ir produktų vartojimą, finansinius dalykus“, – aiškina lektorius.

V. Barzdaitis pabrėžia, kad tokiu būdu suformuojamas gana platus asmens profilis, leidžiantis sukurti labai įtikinamus apgaulės scenarijus.

Socialiniai tinklai – nemokama sukčių žvalgybos sistema

Šiandien viešai skelbiama informacija socialiniuose tinkluose yra tapusi ne tik bendravimo ar saviraiškos priemone, bet ir vertingu duomenų šaltiniu nusikaltėliams. Tai, ką vartotojai dažnai laiko nekaltais įrašais, sukčiams tampa žaliava, leidžiančia atkurti žmogaus gyvenimo būdą, įpročius ir net finansinę elgseną.

„Viešai prieinami socialinių tinklų įrašai sukčiams nėra pramoga. Galvokime apie juos kaip apie duomenų rinkinį, padedantį suprasti, kaip gyvename, kur leidžiame pinigus ir kur esame labiausiai pažeidžiami. Socialiniai tinklai nusikaltėliams atstoja nuolat atnaujinamą ir nemokamą žvalgybos priemonę“, – aiškina V. Barzdaitis.

Jis pabrėžia, kad iš nuotraukų, įrašų ir komentarų sukčiai gali susidaryti gana tikslų žmogaus paveikslą. Iš socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos galima susipažinti su potencialių aukų gyvenimo būdu, įpročiais, kelionėmis, naudojamomis paslaugomis. Ir nors kiekviena detalė atskirai atrodo nereikšminga, kartu jos leidžia sudaryti išsamų žmogaus profilį.

Kibernetinis saugumas kasdienybėje: 5 taisyklės, galinčios apsaugoti jūsų pinigus

Šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje kibernetinis saugumas nebėra tik specialistų rūpestis. Tai – kiekvieno žmogaus kasdienė atsakomybė. Nors sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, anot kalbinamo VDU lektoriaus, pagrindinės apsaugos taisyklės išlieka paprastos ir veiksmingos, jei jų laikomasi nuosekliai.

„Svarbiausia taisyklė paprasta: jei kas nors telefonu ar žinute jus skubina ir prašo kuo greičiau priimti finansinį sprendimą, tai beveik visada yra nauda sukčiams, o ne jums. Skuba yra vienas dažniausių sukčių naudojamų spaudimo instrumentų, todėl bet koks raginimas veikti „čia ir dabar“ turėtų būti signalas sustoti“, – aiškina pašnekovas.

Jis sako, kad antra svarbi taisyklė – jokiu būdu nesijungti per nuorodas, atsiųstas žinutėmis. Prisijungti prie banko ar kitų finansinių paslaugų reikia tik tiesiai per oficialią svetainę ar programėlę. Ekspertas taip pat pabrėžia, kad jokios finansinės institucijos neprašo atskleisti prisijungimo duomenų ar pervesti pinigų „saugumo sumetimais“. Tai visada yra apgaulės požymis.

„Trečia – atsakingas viešos informacijos valdymas. Reikia peržiūrėti, ką skelbiame viešai ir vengti realiu laiku dalintis atostogų planais, neatskleisti finansinių sprendimų, kasdienių maršrutų ar perteklinės informacijos apie šeimą. Tokie duomenys gali būti panaudoti kuriant itin įtikinamus sukčiavimo scenarijus“, – teigia V. Barzdaitis.

Ketvirta taisyklė – stiprūs ir skirtingi slaptažodžiai bei daugiafaktorė autentifikacija. Ekspertas pabrėžia, kad vieno slaptažodžio viskam tikrai nebepakanka. Kiekvienai paskyrai reikia skirtingo, stipraus slaptažodžio ir, jei įmanoma, papildomo tapatybės patvirtinimo. Tai gerokai sumažina riziką, net jei viena paskyra būtų pažeista.

„Galiausiai, labai svarbus ir žmogiškasis veiksnys – bendravimas ir tikrinimas. Apie sukčius būtina kalbėtis su vaikais, artimaisiais ir kolegomis. O jei kyla abejonių – visada perskambinti oficialiu įstaigos numeriu“, – pabrėžia V. Barzdaitis.

Jis siūlo net susitarti dėl šeimos „slaptažodžio“, kuris padėtų atskirti tikrą žmogų nuo apsimetėlio.

Sukčiai nesismulkina: pernai kėsinosi į beveik 59 mln. eurų

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė nurodo, kad finansinių sukčių aktyvumas pastaraisiais metais nuolat auga tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ir nors bandymų sukčiauti mastas yra didelis, ji pabrėžia, kad bankai nuolat stiprina prevencijos priemones ir tobulina sukčiavimo atpažinimo sistemas.

„Pinigų plovimo ir prevencijos centro duomenis, pernai sukčiai Lietuvoje kėsinosi į beveik 59 mln. eurų. Bankų ir kitų institucijų pastangomis apie du trečdaliai šių bandymų buvo sustabdyti, o lėšos išsaugotos. Vis dėlto apie 14,5 tūkst. atvejų Lietuvoje baigėsi sukčių naudai – tai yra maždaug 13 proc. daugiau nei prieš metus“, – su liūdna statistika supažindina ekspertė.

Anot jos, šiais metais pastebima papildoma sukčiavimo rizika dėl vykstančios pensijų reformos. Todėl žmonės turėtų būti ypač atidūs, kritiškai vertinti skambučius ir žinutes, išlikti įtarūs bei su niekuo nesidalinti savo prisijungimo prie bankininkystės duomenimis ar kodais.

Šiuolaikiniai sukčiai – nepaprastai kūrybingi ir išradingi

Ž. Augonė dalinasi, kad šiuo metu didžiausius nuostolius gyventojams kelia vadinamasis fišingas. Tai sukčiavimo schema, kuomet el. laiškais ar trumposiomis žinutėmis siunčiamos nuorodos, kuriomis siekiama išvilioti žmonių prisijungimo duomenis ir atlikti mokėjimus į sukčių sąskaitas.

„Nemažėja ir telefoninio sukčiavimo mastai. Nuo jo dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės. Sukčiai veikia pirmiausia prisistatydami telekomunikacijų atstovais, vėliau imituoja skambučius iš banko, meluodami apie tariamą įsilaužimą į sąskaitą, o galiausiai įtraukia ir netikrus policijos pareigūnus. Taip siekiama įtikinti žmones ištuštinti sąskaitas sukčių naudai“, – pasakoja banko atstovė.

Anot jos, pensijų reformos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į investicinį sukčiavimą, kuris išlieka viena pavojingiausių formų.

„Pinigų plovimo ir prevencijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje fiksuota apie 1,6 tūkst. investicinio sukčiavimo atvejų, dėl kurių gyventojai ir įmonės patyrė apie 4 mln. eurų nuostolių. „Investicijų“ reklamai sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, gali suklastoti žymių žmonių atvaizdus, imituoti, kad jie reklamuoja „riboto laikotarpio unikalias investavimo galimybes“. Taip su jumis gali susisiekti ar pakviesti į vaizdo skambučius profesionaliai bendraujantys apsimetėliai“, – sako Ž. Augonė.

Pašnekovė pritaria anksčiau kalbintam ekspertui ir taip pat sako, kad sukčiai dažniausiai naudojasi socialiniuose tinkluose skelbiamais duomenimis, taip pat informacija, kuri gaunama įsilaužus į įvairių įmonių duomenų bazes. Tokiais atvejais gali būti nutekinti telefonų numeriai, vardai ir pavardės, adresai, slaptažodžiai ar mokėjimo kortelės duomenys ir panašiai.

„Veikimo modelis dažnai būna pasidalijęs – vieni sukčiai specializuojasi įsilaužimo srityje, o kiti jau pavogtus duomenis įsigyja tamsiajame internete (angl. dark web). Sukčiai gali gauti šiuos duomenis ir iš gyventojų įrenginių, jei jie nėra tinkamai apsaugoti arba naudojama nelegali programinė įranga“, – aiškina Ž. Augonė.

Ji pabrėžia, kad sukčiai aktyviai taiko ir socialinės inžinerijos metodus: siunčia suklastotus el. laiškus ar žinutes, apsimesdami valstybinėmis institucijomis, įvairias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar bankais arba imituoja internetines loterijas ar žaidimus ir taip siekia išvilioti jautrią informaciją iš pačių žmonių.

Sukčiavimo realybė šiandien: seni metodai, naujas budrumo poreikis

Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie naujas ir sudėtingas sukčiavimo formas, ekspertė sako, kad realybėje nusikaltėliai ir dabar dažniausiai naudojasi gerai veikiančiomis, laiko patikrintomis schemomis. Tai reiškia, kad pagrindinė apsauga nuo sukčiavimo išlieka ne technologijų sudėtingumas, o žmogaus atidumas ir kritinis mąstymas.

„Šiuo metu specifinių sukčiavimo modelių, tiesiogiai nukreiptų į gyventojų II pakopos pensijų lėšas, nepastebime. Sukčiai vis dar linkę išnaudoti senas, pasiteisinusias taktikas: telefoninius skambučius, suklastotas siuntų tarnybų, VMI ar parkavimo sistemų žinutes bei raginimus el. paštu atnaujinti duomenis ar investuoti“, – dalinasi Ž. Augonė.

Anot jos, svarbi problema ta, kad dalis apgavysčių įvyksta ne dėl techninių spragų, o dėl žmogiškų klaidų. Ekspertės praktika rodo, kad sukčiavimo atvejai įvyksta tuomet, kai gyventojai neatidžiai įvertinę informaciją patvirtina sukčių inicijuotus veiksmus – suveda prisijungimo duomenis ar patvirtina mokėjimus.

„Ypač svarbu suprasti mokėjimų patvirtinimo mechanizmus. PIN2 yra naudojamas tik mokėjimams patvirtinti arba sutartims pasirašyti. Jis nėra susijęs su lėšų gavimu į sąskaitą. Tai reiškia, kad bet koks raginimas jį atskleisti ar naudoti neįprastoje situacijoje turėtų kelti rimtą įtarimą“, – teigia pašnekovė.

Ž. Augonė rekomenduoja aktyviai valdyti finansinius saugumo nustatymus. Anot jos, gyventojams patariama peržiūrėti internetinės bankininkystės pervedimų limitus. Mažesni limitai gali padėti sumažinti galimus nuostolius. Tai paprasta, bet veiksminga priemonė, galinti apriboti žalą net ir sukčiavimo atveju.

Kaip atpažinti sukčių: pagrindiniai įspėjamieji ženklai

Šiuolaikiniai sukčiai nuolat keičia savo taktiką, todėl juos atpažinti vis sudėtingiau. Vis dėlto, nepaisant besikeičiančių scenarijų ir technologijų, tam tikri elgesio modeliai išlieka aiškūs ir gali padėti laiku atpažinti pavojų.

„Pagrindiniai sukčiavimo požymiai po truputį keičiasi. Ilgą laiką akivaizdus pavojaus signalas buvo rusų kalbos naudojimas. Dabar sukčiai dažniausiai pradeda pokalbį lietuviškai, tačiau netrukus pereina į rusų kalbą, kas ir turėtų išlikti svarbiu įspėjamuoju ženklu“, – teigia Ž. Augonė.

Vis tik, anot jos, dažniausiai pavojų atskleidžia ne kalba, o pokalbio turinys. Sukčiai gąsdina kalbėdami apie tariamą įsilaužimą į sąskaitą, pinigų plovimą ar nelaimes artimiesiems. Taip siekiama sukelti žmogui stresą ir priversti jį veikti impulsyviai.

„Emocinis spaudimas yra vienas pagrindinių manipuliacijos įrankių. Pokalbio metu dažnai jaučiamas susierzinimas ar agresyvus tonas, siekiant paskatinti žmogų veikti greitai ir neapgalvotai. Kartu dažnai prašoma atskleisti prisijungimo duomenis arba įsidiegti papildomas programėles, kurios gali suteikti nuotolinę prieigą prie įrenginio“, – sukčiavimo pavyzdžius vardija pašnekovė.

Banko atstovė nurodo, kad dar vienas aiškus pavojus – nerealistiški pažadai. Investicinio sukčiavimo atvejais papildomas įspėjamasis ženklas yra neįprastai didelės ir greitos investicinės grąžos pažadai. Tokie pasiūlymai beveik visada rodo bandymą apgauti, o ne realią finansinę galimybę.

Svarbu neskubėti ir kritiškai įvertinti kiekvieną finansinį veiksmą

Ž. Augonė pabrėžia, kad šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje didžiausia apsauga nuo sukčių išlieka ne technologijos, o žmogaus elgesys. Dauguma klaidų įvyksta ne dėl žinių trūkumo, o dėl skubėjimo, neatidumo ir emocinio spaudimo, kurį sąmoningai daro nusikaltėliai.

„Svarbiausia – neskubėti ir visus su finansais susijusius veiksmus atlikti atidžiai bei apgalvotai. Didžiausia klaidų tikimybė atsiranda tuomet, kai skubame, neskaitome, vienu metu darome kelis dalykus. Būtent skubos jausmas yra vienas pagrindinių sukčių įrankių, leidžiančių apeiti žmogaus kritinį mąstymą“, – aiškina pašnekovė.

Kalbėdama apie konkrečius veiksmus, kurių būtina vengti, ekspertė yra kategoriška.

„Jokiais būdais nereikėtų atskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar tvirtinti operacijų, kurių patys neinicijavote“, – sako Ž. Augonė.

Ji nurodo, kad kilus įtarimų būtina sustabdyti bet kokį bendravimą ir tikrinti informaciją savarankiškai. Reikėtų susisiekti su banku ar kita organizacija, bet tik oficialiais kontaktais, pateiktais įmonių svetainėje ar programėlėje.

„Galiausiai, būtina žinoti esminę taisyklę, galiojančią finansinėms institucijoms. Bankai niekada neprašo atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinimo kodų telefonu, žinute ar el. paštu. Toks prašymas yra aiškus sukčiavimo požymis“, – pabrėžia banko atstovė.