Papildomi 3 proc. po pasitraukimo iš II pakopos: išleisti ar investuoti?

Tie, kurie atsiims sukauptas lėšas iš II pakopos pensijų fondų, kas mėnesį gaus truputį daugiau pinigų. 3 procentus, anksčiau nukeliaudavusius į kaupimą, bus galima išleisti kasdienėms reikmėms, sutaupyti arba investuoti. Specialistai paaiškino, ką daryti verta labiausiai, o ko nereikėtų.

Papildomos nuolatinės pajamos

Kadangi lig šiol tie pinigai buvo nukreipti į ilgalaikės vertės kūrimą, tolesnius finansinius tikslus, būtų logiška ir toliau juos tam skirti, sako „Swedbank“ Investicijų strategas Vytenis Šimkus. Norint užsitikrinti bazinį finansinį saugumą, bent dešimtadalį pajamų reikėtų atidėti ir taupyti bei investuoti, o norint pasiekti išties solidžius rezultatus, šiam tikslui reikėtų skirti net 20 proc. gaunamų lėšų.

„Jei gyventojas neturi saugumo pagalvės, visų pirma, reikėtų ja pasirūpinti. Turint santaupų logiška būtų tuos tris ir daugiau procentų investuoti į plačiai diversifikuotus investicinius produktus – akcijų ir obligacijų fondus“, – sakė V. Šimkus.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. Algirdas Bartkus svarstė, jog tų, kurie nebekaupia II pakopoje, aplinkybės pasikeitė. Kaupiantys II pakopoje 3 proc. kas mėnesį pervesdavo sau, taupydavo senatvei. Gali būti, kad nekaupdami toliau, gyventojai tuos papildomus pinigus leis kasdienėms reikmėms.

„Manau, kad didžioji dauguma tuos pinigus pradės laikyti nuolatinėmis pajamomis ir pridės prie įprastai gaunamų ir vartojamų lėšų. Ekonomistai nuo pernai pradėjo klaidingai gąsdinti, kad II pakopos pinigai sukels infliaciją, ko negali būti normaliomis sąlygomis, nes atsiimti pinigai yra ne nuolatinės, o laikinos pajamos. Tiesa, likę 3 proc. gali šiek tiek padidinti vartojimą, nes taps papildomomis nuolatinėmis pajamomis“, – kalbėjo jis.

Atsiimtus pinigus, A. Bartkaus manymu, norėsis išleisti siekiant pasigerinti gyvenimą, tačiau nebūtinai skubiai, todėl į ekonomiką jie plūstelės ne vienu metu, o likę 3 proc. vėliau nuolat, kas mėnesį pateks į bendrą ekonomiką, tačiau reikšmingai infliacijos nekeis.

Taupyti banko sąskaitoje nepataria

Atsiėmus gana nemažą sumą ir kas mėnesį gaunant papildomus 3 proc. gali kilti mintis palikti visus pinigus taupomojoje banko sąskaitoje, kurioje generuojama šiokia tokia grąža. Tiesa, pašnekovai tikina, kad ši mintis nėra pati geriausia, jei tikslas – taupyti ar išlaikyti santaupas nenuvertėjusias.

V. Šimkus aiškina, jog taupomojoje sąskaitoje reikia laikyti tik tuos pinigus, kurių gali greitai prireikti, arba tuos, kurie skirti saugumo rezervui užtikrinti. Reali grąža po infliacijos tokiose sąskaitose dažniausiai yra arti nulio ar net neigiama, tad norint realiai auginti savo kapitalą, pinigus reikia kažkur investuoti.

Kitaip nei laikomos sąskaitoje, investicijoms skirtos lėšos turi būti tie pinigai, kurių artimiausiu metu neprireiks, kad ištikus nenumatytoms situacijoms netektų parduoti investicijų nepalankiu metu.

„Gyvenime būna visokių situacijų, tad vienareikšmiškai pasakyti neįmanoma – kartais ir tie 3 proc. gali reikšmingai pakeisti kasdienybę. Kita vertus, net ir su kukliomis pajamomis reikia galvoti apie finansinį saugumą, tad ilgainiui reikėtų galvoti, kaip nukreipti daugiau pinigų į taupymą, o vėliau – ir į investavimą“, – patarė investicijų strategas.

Pasak A. Bartkaus, taupomosios sąskaitos banke generuoja šiokią tokią grąžą, tačiau ne tokią, kokią gautume taupydami II pakopos fonduose. Taigi, trauktis iš kaupimo prasminga tada, jei išleidus atsiimtus pinigus gaunama nauda (pvz., suremontuota sodyba, patogesnis automobilis) atsveria skalsesnę senatvę ateityje.

Kitas dalykas, kad atsiimti pinigai gali reikšmingai pakeisti dabartinį gyvenimą, pavyzdžiui, jeigu žmogus yra skolingas, o atsiimta suma skolą padengtų, jis galėtų miegoti ramiau, sumažėtų streso. Ir nors senatvė tokiu atveju gali tapti saikingesnė, sveikatos ir ramybės atžvilgiu jam taps geriau.

„Suma, kuri skiriama II pakopos kaupimui, kasdienybės ir gerovės fundamentaliai nepakeis, tačiau atidedama kas mėnesį ir daug metų, gali sudaryti reikšmingą sumą. Tarkime, kaupsime pinigus 45 metus, o juo išleisti galėsime per 20. Tokiu atveju gyvenimą senatvėje sau tikrai pagerinsime. Kuo daugiau sukaupiame, tuo daugiau kas mėnesį gauname papildomai iš valstybės“, – kalbėjo docentas.

Investuojant svarbu išmokti susivaldyti

Tiems, kurie kas mėnesį gaunamus papildomus 3 proc. nuo pajamų norėtų investuoti, gali kilti klausimų – kur investuoti ir kaip suprasti finansų rinkas, jeigu anksčiau neteko su tuo susidurti?

V. Šimkus tikina, kad paprasčiausia – nedidelėmis sumomis investuoti finansų rinkose per investicinius fondus ar ETF (biržoje prekiaujami fondai) – taip vienu kartu ir paskirstant riziką galima įsigyti platų krepšelį įmonių akcijų ar obligacijų. Per fondus lygiai taip pat galima investuoti ir į NT sektorių ar kitas sritis, kur minimalus kapitalo poreikis investuoti tiesiogiai gali būti neprieinamas.

Norint daugiau lankstumo, bet mažiau vargo, puikiai tinka ir III pakopos pensijų fondai, kurie investuoja į tas pačias pasaulio akcijas bei obligacijas ir taip pat neapmokestina pelno, kai pinigai panaudojami tik atėjus pensijai.

„Norinčiųjų investuoti tuos 3 proc. nuo pajamų, kurie anksčiau būdavo skirti II pakopos pensijos kaupimui, paklausčiau – o kam juos apskritai pasiėmė? Jeigu atsiimtus ir po to gaunamus pinigus planuojama investuoti, būtų daug geriau toliau tęsti kaupimą su valstybės pagalba – 1,5 proc. darbo užmokesčio paskata. Pasitraukiantys iš kaupimo tą paramą praranda“, – sakė A. Bartkus.

Galiausiai, banko investicijų strategas patarė šiek tiek pasidomėti, susipažinti su produktais, iš pradžių pasibandyti mažesnėmis sumomis.

„Sudėtingiausi yra du dalykai – valdyti savo psichologiją ir laikytis disciplinos. Žmonės, pamatę pirmus rinkų kritimus, dažnai supanikuoja ir daro skubotus sprendimus, kurie atsirūgsta, todėl labai svarbu laikytis savo plano, prisiminti, kad investuojama ilgam laikui“, – kalbėjo pašnekovas.

Nuoseklumas yra itin svarbus, mat dažnai laukiama geresnių laikų ir taip praleidžiamas rinkos augimas, patartina investavimo procesą automatizuoti – pasirinkti vieną ar kelis pigius, plačiai diversifikuotus produktus ir nustatyti automatinius mėnesinius pavedimus į juos. Taip išlaikoma disciplina, o investuojama ir kai rinkos brangios, ir kai pigios.