Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

„Išanalizavę darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome, kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms – sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63 proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų biudžetų toms pačioms sritims.

Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.). Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.), ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).

„Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta, kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai, norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos, kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70 proc. anksčiau turėtų pajamų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867 pensijos dar nesulaukę gyventojai.