Kur investuoja pensijų fondai: nuo dirbtinio intelekto iki Baltijos verslų

Pensijų fondų grąža dažniausiai matoma kaip vienas skaičius – kiek fondas paaugo per mėnesį, pusmetį ar metus. Už šio skaičiaus stovi konkrečios investicijos – nuo dirbtinio intelekto infrastruktūrą kuriančių JAV technologijų bendrovių iki Baltijos šalyse augančių verslų.

„Šį pusmetį pasaulio akcijų rinkos demonstravo neeilinį atsparumą blogoms naujienoms ir generavo dviženklę grąžą. Labiausiai prie to prisidėjo su dirbtinio intelekto plėtra susijusios JAV technologijų bendrovės, tačiau pensijų fondų portfeliai paskirstomi gerokai plačiau – investuojame į skirtingų sektorių bei regionų įmonių akcijas ir obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Todėl vertinant fondų rezultatus svarbu žiūrėti ne tik į skaičių, bet ir į tai, kas jį lėmė“, – sako Darius Svidleras, „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas.

Kas lėmė pusmečio rezultatą?

Pusmečio rezultatus suprasti padeda fondų portfelių sudėtis. Pasak D. Svidlero, vertinant fondų turto klases, akcijų dalyje šį pusmetį labiausiai išsiskyrė informacinių technologijų sektorius – jo įtaka matoma ir tarp bendrovių, kurios daugiausia prisidėjo prie portfelių augimo. Vis dėlto fondų investicijos pasiskirsčiusios plačiau: prie pusmečio rezultato prisidėjo ir pramonės, komunikacijos, medžiagų, finansų bei energetikos sektorių bendrovės.

„Technologijų bendrovių įtaka šį pusmetį daugiausia susijusi su dirbtinio intelekto (DI) plėtra. DI modeliams, duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams reikia vis daugiau procesorių, atminties lustų ir kitos infrastruktūros, todėl investuotojų dėmesys krypo į įmones, kurios šią plėtrą įgalina. Prie pensijų fondų akcijų dalies augimo daugiausia prisidėjo „Micron“, „AMD“, „Nvidia“, „Intel“ ir „Apple“ bendrovių akcijos. Teigiamos įtakos turėjo ir kitos didžiosios technologijų bei komunikacijos įmonės, tarp jų „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“ ir DI modelis „Gemini“, – teigia D. Svidleras.

Nors pusmečio rezultatą daugiausia lėmė akcijų dalies pokyčiai, portfeliuose svarbi ir obligacijų dalis – skirtingų šalių vyriausybių bei įmonių vertybiniai popieriai. Anot D. Svidlero, jų vaidmuo paprastai mažiau matomas augimo laikotarpiais, tačiau jos padeda portfeliui būti mažiau priklausomam nuo akcijų rinkų svyravimų.

Trumpalaikiai svyravimai – ilgalaikio kaupimo dalis

Pirmasis pusmetis kartu priminė, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, o trumpalaikiai įvykiai rinkose gali paveikti fondų vertę atskirais epizodais. Kovo mėnesį akcijų rinkas supurtė geopolitinė įtampa, naftos kainų šuolis ir atsinaujinę infliacijos lūkesčiai, tačiau jau mėnesio pabaigoje išpardavimas pasiekė piką.

Balandžio mėnesio pradžioje, kai buvo parduodama dalis antrosios pensijų pakopos fondų turto ir lėšos pervedamos kaupimą nutraukusiems dalyviams, fondų vertė dar buvo vidutiniškai apie 1,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Vėliau akcijų indeksai vėl kilo, o kovo mėnesio pabaigos kritimas tapo tik vienu trumpalaikiu svyravimu ilgesniame kaupimo laikotarpyje.

„Trumpalaikiai rinkų svyravimai yra įprasta investavimo dalis. Pensijų fondų atveju svarbu ne vienas rinkų epizodas, o ilgesnis laikotarpis.“, – primena D. Svidleras.

Baltijos verslai pensijų fondų portfeliuose

Eksperto teigimu, pasaulio akcijų rinkų svyravimai šį pusmetį buvo ženklūs, tačiau pensijų fondų portfeliams vertę kuria ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių įmonės – nuo vartotojams pažįstamų prekių ženklų iki sparčiai augančių technologijų platformų.

Šių metų pradžioje pensijų fondus pasiekė lėšos po „Livin“ parduotuvių tinklo pardavimo. Baltijos šalių investicijų dalyje galima rasti ir kitų skirtingo profilio investicijų – nuo nekilnojamojo turto, miškų, saulės ir vėjo elektrinių iki privačių įmonių – daugkartinių ir vienkartinių maišelių gamintojos „Bagfactory“, naudotų automobilių dalių platformos „Ovoko“, valdančios „RRR.LT“, „Nord Security“, siūlančios „NordVPN“ paslaugas ir daugelio kitų startuolių ar reikšmingų regionui įmonių.

„Tokios investicijos leidžia fondams dalyvauti ir regiono ekonomikos augime, o kaupiančiųjų lėšoms – būti susietoms ne tik su pasaulinėmis, bet ir su arčiau veikiančiomis įmonėmis. Tokiu būdu fonduose kaupiantys gyventojai tiesiogiai prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir savo bei ateities kartų gerovės kūrimo“, – pažymi D. Svidleras.