Pensijų reformos metu kaupimas II pakopos pensijų fonduose buvo analizuojamas ir aptariamas įvairiais aspektais. Tačiau neretai informacijos gausoje sunku atsirinkti esmę, tad verta priminti svarbiausią informaciją, ką ši sistema iš tiesų duoda kaupiančiajam ir kodėl ji reikalinga.
II pakopa yra ilgalaikis kaupimo būdas, padedantis pasiruošti gyvenimo etapui, kai darbo pajamas pakeis pensijos išmokos.
Vien valstybės mokamos pensijos ateityje gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui palaikyti. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai – mažesnis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, dėl ko valstybei vis sunkiau bus užtikrinti pakankamą pensiją dabartiniams dirbantiesiems.
Norint senatvėje išlaikyti pakankamą gyvenimo lygį, paprastai rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. iki pensijos gautų pajamų. Tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų, todėl svarbu ne tik apsispręsti kaupti papildomai, bet ir pasirinkti būdą, kuris padėtų tai daryti nuosekliai, patogiai ir ilgam laikotarpiui.

II pakopa pritaikyta žmonėms, kurie nori pensijai ruoštis be rūpesčių, nes nebūtinai turi laiko ar žinių patys valdyti investicijas. Įmokos pervedamos reguliariai automatiškai, fondas pasirenkamas pagal gimimo metus, o investavimo sprendimus priima profesionalai. Jaunesnių dalyvių lėšos investuojamos į didesnės grąžos potencialą turinčias priemones (akcijas), o artėjant pensijai rizika palaipsniui mažinama (didinama investicijų į obligacijas dalis).
Šioje sistemoje kaupiančiojo įmokos (3 proc. nuo darbo užmokesčio) nėra vienintelis įmokos šaltinis – prie kaupimo prisideda ir valstybė. Kaupime dalyvaujantiems gyventojams kas mėnesį pervedama 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata, šiemet siekianti 33,49 euro per mėnesį (~402 eurus per metus). Papildoma įmoka investuojama kartu su asmeninėmis lėšomis, todėl galutinį rezultatą formuoja ne tik paties žmogaus įmokos, bet ir valstybės paskata bei investicijų grąža.
Kaupiant ilgą laikotarpį reikšmingos ir sąnaudos. II pakopos fondų mokesčiai yra ribojami įstatymu: gyvenimo ciklo fonduose maksimalus turto valdymo mokestis siekia iki 0,5 proc. (Swedbank GC fonduose taikomas 0,4 proc. turto valdymo mokestis), turto išsaugojimo fonduose – iki 0,2 procento. Iš šių atskaitymų dengiamos visos fondo veiklos išlaidos. II pakopos išmokos taip pat nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o mokant papildomas (didesnes nei 3 proc.) įmokas galima pasinaudoti GPM lengvata.
Dėl gaunamų naudų (valstybės paskatos, neapmokestinimo ir kt.), natūralu, kad valstybė nori pasiekti, kad paties kaupiančiojo labui šios lėšos būtų panaudotos pragyvenimui pensijoje, tad pensijų sąskaitoje esančios lėšos nėra tapačios įprastai piniginei sąskaitai, kurioje esančiais pinigais galima naudotis bet kada. Kadangi lėšos kaupiamos ne kasdienėms išlaidoms, o būsimoms pajamoms pensijoje, tad jų prieinamumo ribojimas yra tikslingas norint užtikrinti, kad pensijai kaupiami pinigai išliktų dedikuoti šiam tikslui.
Tačiau yra išimčių, kai kaupiamas turtas gali būti panaudotas, nesulaukus pensinio amžiaus, o po metų pradžioje įgyvendintos pensijų reformos lankstumo dar padaugėjo. Išmokas anksčiau galima gauti: dėl sveikatos būklės (galima atsiimti visą sumą), taip pat likus 5 m. iki pensijos, jei sukaupta suma nėra didelė, be to, bet kada iki 25 proc. sukauptos sumos galima atsiimti vienkartine išmoka (neviršijant savo paties įmokėtų įmokų). Be to, galima neribotą kiekį kartų stabdyti įmokų mokėjimą. Apie tai daugiau informacijos galite rasti www.pensijosreforma.lt.
Sulaukus pensinio amžiaus (arba jei yra paskirta išankstinė senatvės pensija) sukauptos lėšos tampa papildomomis pajamomis. Didesnę sumą sukaupusiems gyventojams privaloma įsigyti anuitetą, pagal kurį reguliarios išmokos mokamos iki gyvenimo pabaigos. Tai padeda užsitikrinti pajamas ir tuo atveju, jei žmogus gyvena ilgiau nei vidutiniškai, o pasirinkus tam tikras anuiteto rūšis dalis lėšų gali būti paveldimos (paveldimo standartinio pensijų anuiteto arba atidėto anuiteto su periodinėmis išmokomis iki 85 metų atvejais). Daugiau informacijos apie anuitetus rasite ČIA.
Kol lėšos kaupiamos fonde, jos nėra tiesiog laikomos sąskaitoje. Sukaupta suma investuojama, tad jos vertė keičiasi kartu su finansų rinkomis – vienais laikotarpiais gali augti, kitais – sumažėti. Tokie svyravimai yra investavimo dalis, todėl pensijų kaupimo rezultatą prasminga vertinti ne pagal vieną trumpą rinkų epizodą, o per ilgesnį laiką. Ilgalaikiai rezultatai rodo, kad II pakopos pensijų fondų grąža lenkia infliaciją Lietuvoje: nuo pensijų sistemos pradžios metinis augimas siekė daugiau nei 6 proc., o nuo 2019 m., kai pradėjo veikti gyvenimo ciklo fondai – daugiau nei 8 proc. kas metus.
Reformos kontekste natūraliai kyla ir klausimas, ar kaupimą tęsiantys dalyviai nenukenčia dėl tų, kurie nusprendžia pasitraukti. Fondų veikimas šiuo atveju priklauso ne nuo dalyvių skaičiaus, o nuo investicijų vertės finansų rinkose – būtent ji lemia fondo vieneto vertę. Be to, liekantiems kaupti ir toliau taikomos tos pačios įstatymu nustatytos sąlygos, nes reforma nepakeitė fondų mokesčių ribų.
Prieš priimant sprendimą, ar toliau kaupti II pensijų pakopoje, verta atsidaryti savo pensijų kaupimo informaciją interneto banke arba „Sodros“ paskyroje ir pasižiūrėti, iš ko susideda sukaupta suma: kiek sudaro asmeninės įmokos, kiek prisidėjo valstybė ir kokią dalį sukūrė investicijų grąža. Kaip rodo statistika, II pakopos pensijų sistema iki reformos jos dalyviams buvo uždirbusi 4 mlrd. eurų; išmokų už 2026 m. I ketv. duomenys rodo, kad dalyvių sukauptame turte įmokos iš savo lėšų sudarė tik apie trečdalį, tuo tarpu likusi dviejų trečdalių dalis susidarė iš valstybės įmokų ir grąžos. Kaip minėta, prisijungus galima pamatyti individualius savo pensijų kaupimo rezultatus ir minėtas proporcijas, kurios byloja vieną: ilgiau kaupusieji gavo ženklią grąžą, kaupimas iki šiol pasiteisino, tad verta jį tęsti.
Taip pat naudinga pasinaudoti pensijų skaičiuoklėmis ir įsivertinti, kaip skirtingi pasirinkimai gali paveikti būsimas pajamas. Jei yra planas kaupti kitais būdais, verta įsivardyti konkrečiai: kiek bus investuojama, kaip reguliariai, kokia rizika prisiimama ir ar pasirinkta alternatyva gali atsverti minėtas II pakopos naudas (valstybės paskatą, mažą turto valdymo mokestį, mokesčių lengvatas bei ilgalaikę kaupimo discipliną).
II pakopa neturėtų būti vienintelis pasiruošimo pensijai būdas – šalia jos puikiai dera III pakopa, savarankiškas investavimas ar kiti finansiniai sprendimai. Jei svarstoma kaupti kitaip, verta atminti, kad II pakopoje prie rezultato prisideda ne tik paties žmogaus įmokos, bet ir valstybės paskata bei nuo jos uždirbta investicijų grąža. Kuo nuosekliau skirtingi kaupimo būdai papildo vienas kitą, tuo tvirtesnį pagrindą jie gali sukurti būsimoms pajamoms senatvėje.