Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus?

Nors bendrovę, kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų pakopos dalyvių, tačiau tiksliai žinančiųjų, pagal kokią strategiją investuojamos jų lėšos, yra kur kas mažiau – jų skaičius sudaro 18 proc. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Dėl to nuo kitų metų įsigaliojantys pensijų reformos pakeitimai turėtų būti naudingi daugeliui kaupiančiųjų, nes gyventojai kaups lėšas pagal gyvenimo ciklo fondų strategiją.

Tam, kad II pensijų pakopoje kaupiamos ir investuojamos lėšos užtikrintų geriausią galimą grąžą, idealiu atveju kaupiantieji turėtų peržiūrėti pasirinkto fondo strategiją kas 5-7 metus. Tačiau tą iki šiol reguliariai darė tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Pavyzdžiui, savo fondo pastarųjų metų rezultatus ir sukauptų lėšų prieaugį galėtų įvardinti tik 16 proc. apklaustųjų.

Todėl siekiant padėti gyventojams lengviau kaupti antroje pensijų pakopoje pasitarnaus gyvenimo ciklo fondai. Svarbiausias šių pensijų fondų privalumas – jie „sensta“ kartu su II pensijų pakopos dalyviu ir parenka pagal jo amžių optimalią investavimo strategiją. Tai yra, kol fondo dalyviai yra jaunesni, siekiant gauti didesnės investicijų grąžos, daugiau investuojama į akcijų rinkas. Fondo dalyviams artėjant pensinio amžiaus link, akcijų dalis fonde ir tuo pačiu rizika yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (indėlių, pinigų) dalis yra didinama, taip siekiant apsaugoti sukauptas lėšas. Idealiu atveju kaupiantieji turėtų peržiūrėti pasirinkto fondo strategiją kas 5-7 metus.

Per 2019 m. pirmąjį pusmetį, remiantis pensijų reformos nuostatomis, visi kaupiantieji II pensijų pakopoje bus perkelti į fondus, investuojančius pagal gyvenimo ciklo strategiją. Tai pensijos kaupimo sistemos dalyviams ilguoju laikotarpiu turėtų padėti sukaupti daugiau lėšų senatvei.

„Swedbank“ apklausos duomenys taip pat parodė, kad didžiajai daliai žmonių kaupimas II pensijų pakopoje yra aktualus. Apie savo sukauptas lėšas senatvei nieko negalėtų pasakyti tik 7 proc. šalies gyventojų. Tuo metu be kaupimo bendrovės įvardijimo, apie 60 proc. respondentų galėtų tiksliai nurodyti savo pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, o beveik kas antras apklaustasis – pasakyti pensijų fondo, kuriame kaupia, pavadinimą.

Pirmasis 2019 m. pusmetis daugeliui II pensijų pakopos dalyvių taps papildoma proga išsamiau susipažinti su situacija savo pensijų fonduose. Be to, daugiau kaip 600 tūkst. šiuo metu kaupiančiųjų minimaliai, tai yra, neprisidedantys nuosavomis lėšomis ir negaunantys valstybės paskatos, pradės gauti palaipsniui per artimiausius penketą metų didėjančias įmokas. Jie turės ir kitą galimybę − per 2019 m. pirmąjį pusmetį pradėti iš karto kaupti maksimaliai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu šių metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu visoje šalyje apklausti 604 gyventojai, kaupiantys senatvei II pensijų pakopoje.