Kaip elgtis, jei gavote įtartiną pranešimą dėl II pakopos pensijų reformos?

Šiomis dienomis daugėja pranešimų apie galimybes atsiimti II pensijų pakopos metu sukauptas lėšas. Gausiame informaciniame sraute ne visada lengva iš karto suprasti, ar gautas pranešimas yra tikras, ar tai – sukčių darbas. Štai 5 patarimai, kaip elgtis susidūrus su įtartinu pranešimu.

„Kai aplink labai daug informacijos apie pensijų reformą, netikėtas laiškas ar skambutis, žadantis paaiškinti ir pagelbėti, gali atrodyti įprastai. Tuomet dalis atsargumo natūraliai pranyksta ir padidėja rizika sureaguoti pernelyg skubotai“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Kad būtų lengviau įvertinti situaciją ir išvengti galimų klaidų, „Swedbank“ ekspertai dalijasi patarimais, ką daryti, jei gavote pranešimą apie pensijų išmokas ir abejojate jo patikimumu.

1. Sustokite ir nereaguokite iš karto

Įtartini pranešimai dažnai kuriami taip, kad atrodytų kaip jau vykstančio proceso dalis. Juose minimi „paskutiniai žingsniai“, „nebaigti patvirtinimai“ ar raginama veikti nedelsiant, kad „uždirbtumėt“ neva įspūdingą „grąžą“. Toks tonas skirtas paskatinti skubią reakciją. Jei pranešimas jus pasiekė netikėtu metu ir reikalauja greito veiksmo, tai pirmas signalas sustoti ir nieko nedaryti iš karto.

Svarbu prisiminti, kad bankai ar kitos institucijos neskubina klientų priimti sprendimų per kelias minutes ar valandas. Skubinimas – vienas dažniausių sukčių naudojamų spaudimo būdų.

2. Nespauskite nuorodų ir neskambinkite atgal

Jei žinutėje ar laiške prašoma paspausti nuorodą, pateikti duomenis ar perskambinti nurodytu numeriu, to daryti nereikėtų. Tokie kontaktai gali būti suklastoti. Saugesnis kelias – pačiam atsidaryti naršyklę ir prisijungti prie interneto banko ar „Sodros“ paskyros oficialiu adresu, o ne per gautą pranešimą.

Jei gavote apgaulingą laišką ar SMS, ypač jeigu jame naudojamas „Swedbank“ pavadinimas, logotipas ar imituojama banko komunikacija, apie tai kviečiame iškart pranešti el. paštu info@swedbank.lt ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC).Tai padeda greičiau identifikuoti ir blokuoti plintančias sukčiavimo atakas, ir perspėti kitus klientus.

3. Patikrinkite informaciją savo iniciatyva

Prisijungus prie interneto banko ar „Sodros“ paskyros galima aiškiai matyti, ar joje yra naujų pranešimų, pateiktų prašymų ar kitų įrašų, susijusių su pensijų išmokomis. Jei paskyroje jokios informacijos nėra, labai tikėtina, kad gautas pranešimas buvo apgaulė. Taip pat verta atkreipti dėmesį į svetainės adresą – net nedidelis jo neatitikimas gali reikšti, kad puslapis suklastotas.

4. Jei visgi paspaudėte nuorodą?

Kartais nutinka taip, kad nuoroda paspaudžiama automatiškai, o įtarimų kyla tik vėliau. Jei nuorodą atidarėte, bet jokių duomenų nevedėte ir neatlikote jokių veiksmų, vis vien verta pasitikrinti, ar nebuvo įdiegta jokių programėlių ar instaliacinių elementų (failų) ir juos pašalinti.

Tačiau jei įvedėte prisijungimo duomenis, patvirtinimo kodus ar kitą asmeninę informaciją, tai ženklas, kad sukčiai galėjo gauti prieigą prie jūsų duomenų. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant susisiekti su banku telefonu 052684444 arba per www.swedbank.lt

5. Nustatytas išmokų grafikas

Galiausiai, būtina prisiminti, kad antros pakopos lėšos turės aiškų išmokėjimo grafiką. Todėl bet koks pažadas dėl greitesnio ar kitokio išmokėjimo yra sukčiavimas, o ne tikras pasiūlymas ir tokiais atvejais informaciją būtina tikrinti tik oficialiuose šaltiniuose.

Norintiems pasitikrinti, kaip tokiose situacijose reaguotumėte jūs, „Swedbank“ siūlo išspręsti trumpą testą, kuris padės įsivertinti savo atsparumą sukčiams – jį rasite ČIA.