Sukčiai nesnaudžia: kaip prieš juos atsilaikyti?

Svarbiausia šių metų finansinė aktualija – įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai. Iki pat kitų metų pabaigos gyventojai galės priimti sprendimus dėl kaupimo senatvei: kaupti toliau ar atsiimti dalį iki šiol sukauptų pinigų. Pastarąjį sprendimą jau priėmę, lėšas atgaus 2026 m. balandį. Tačiau jų laukia ir finansiniai sukčiai, besikėsinantys pasisavinti gyventojų kauptus pinigus.

„Kaip rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, daugiau nei kas antras gyventojas Lietuvoje šįmet sulaukė sukčių dėmesio. Balandį galime tikėtis dar aktyvesnių piktavalių veiksmų, kurie kėsinsis iš gyventojų išvilioti jų pensijai kauptas ir atsiimtas lėšas. Todėl vertėtų susikaupti ir būti budriems: tai – vienas pirmųjų žingsnių, kurie padės apsaugoti savo finansinį turtą“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

„Swedbank“ saugumo ekspertė įvardija penkis ženklus, pagal kuriuos galima atpažinti finansinius sukčius.

1 ženklas: spaudimas skubėti

Bene dažniausiai pasitaikanti sukčių strategija – spaudimas veikti čia ir dabar. Užblokuota sąskaita, atšaukta išmoka, netikėtos galimybės investuoti ir greitai uždirbti – tik dalis teiginių, su kuriais kreipiasi piktavaliai. Pagrindinis tikslas – priversti žmogų skubiai priimti svarbų sprendimą, netikrinant jokios informacijos.

„Nei bankai, nei institucijos to nedaro: jos neskubina žmonių, o visada suteikia laiko patikrinti informaciją. Jeigu skambučio ar žinutės tonas – pernelyg įtemptas, netgi agresyvus, visada verta sustoti. Tai – ženklas, kad jumis gali būti manipuliuojama“, – teigia Ž. Augonė

2 ženklas: apsimestiniai „institucijų“ skambučiai

„Laba diena, jums skambina Vardenis Pavardenis iš mobiliojo ryšio bendrovės“ – vienas iš dažniausių kreipinių, kuriuos paskambinus naudoja sukčiai. Vietoj „mobiliojo ryšio bendrovės“ gali būti „bankas“, „policija“ ar kita „institucija“, kurios atstovais apsimeta nusikaltėliai. Kai kurie skambučiai gali būti emocionalūs, agresyvūs, ir beveik visada jie vykdomi rusų kalba, nors vis dažniau pokalbis pradedamas bent vienu sakiniu lietuvių kalba.

„Jei sulaukėte tokio skambučio, nepameskite budrumo. Tikros institucijos neprašo atlikti veiksmų, kurių pats žmogus neinicijavo. Jei kyla abejonė, kad susidūrėte su apgaule, skirkite kelias minutes savo laiko: nieko nespauskite, niekam nesiųskite duomenų ir susisiekite oficialiais kanalais. Tai gali padėti apsaugoti jūsų santaupas“, – pataria „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

3 ženklas: prašymas pateikti asmeninius duomenis

Su jumis telefonu susisiekę sukčiai dažniausiai prašo jūsų asmens kodo ar prisijungimo prie el. banko duomenų. Juos sukčiai gali pasisavinti ir per apgaulingas nuorodas, siunčiamas el. laiškais ir SMS žinutėmis.

Svarbu atsiminti: bankai, kitos institucijos SMS ir kitomis žinutėmis neprašo jungtis į jų svetaines. Todėl gavus įtartiną žinutę su neaiškia nuoroda, geriausia jos nespausti, o prie reikiamų puslapių prisijungti patiems, suvedus adresą naršyklėje.

4 ženklas: apgavystės paieškos sistemose

Vis dėlto, „Swedbank“ saugumo ekspertė pataria likti budriems ir naudojantis paieškos sistemomis: jose taip pat tyko sukčių žabangos.

„Net ir į naršyklės, paieškos sistemos langą suvedus oficialios institucijos puslapio pavadinimą ar jo trumpinį, neskubėkite spausti pirmosios nuorodos: ji gali būti klaidinga ir nesaugi. Piktavaliai nevengia investuoti lėšų į reklamą paieškos sistemose, kur jų nesaugios nuorodos yra iškeliamos aukštyn. Be to, jei paspaudus nuorodą naršyklės lange matote informacinį pranešimą apie nesaugų puslapį, iškart uždarykite šį langą“, – dėmesį atkreipia Ž. Augonė.

5 ženklas: aktyvumas socialiniuose tinkluose

Galiausiai, sukčiai mūsų tyko ten, kur būname praktiškai kasdien – socialiniuose tinkluose. Be draugų, artimųjų gyvenimo akimirkų ir juokingų vaizdelių, ten sklando ir daugybė apgaulingos reklamos, laimėjimų bei dirbtinio intelekto sukurto turinio. Vaizdo įrašai, skelbimai, kuriuose „pasirodo“ visuomenėje žinomi žmonės, rekomenduojantys „išskirtines“ investavimo galimybes, naujas finansines platformas, kitus „stebuklingus“ sprendimus: visa tai dažniausiai – apgaulė. Kaip ir kvietimai spausti nuorodas, registruotis į tariamas investavimo sistemas ar įvesti kontaktus.

„Šiuo atveju vertėtų vadovautis viena taisykle: jei kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, labai tikėtina, jog tai – sukčių pinklės. Jos tyko ne tik įtartinuose skambučiuose telefonu, SMS žinutėse, bet ir kasdien naudojamuose socialiniuose tinkluose. Sukčiai neapsiriboja tik vienu kanalu, todėl budriu verta būti nuolat“, – rekomenduoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Ar esate pasiruošę įveikti piktavalių žabangas? Pasitikrinkite savo imunitetą sukčiams atlikdami trumpą testą ČIA.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją