Lietuvos gyventojai į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę

Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas.

„Matome tendenciją, kad žmonės vis labiau galvoja apie savo finansinę ateitį. Šį tyrimą atliekame jau keletą metų iš eilės ir pastaruosius trejus metus stabiliai daugėja respondentų, kurie žino, kiek norėtų sukaupti pensijai. Be to, šiemet pastebimai išaugo norinčiųjų sukaupti daugiau nei 300 tūkst. eurų dalis, o variantus iki 100 tūkst. eurų rinkosi mažesnis respondentų kiekis“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Tyrimas rodo, kad norinčių sukaupti daugiau nei 300 tūkst. eurų gyventojų skaičius per metus išaugo 5 proc. punktais iki 24 proc. – šią sumą nurodė didžiausia dalis respondentų. Tuo metu 25–50 tūkst. eurų rėžį rinkosi 5 proc. punktais mažiau apklaustųjų – 12 procentų.

Kiti rėžiai per metus reikšmingai nepasikeitė: 5 proc. nurodė, kad jiems pakaktų papildomai sukaupti iki 25 tūkst. eurų, 12 proc. – 25–50 tūkst. eurų, 16 proc. – 101–200 tūkst. eurų, 12 proc. – 201–300 tūkst. eurų, o 17 proc. negalėjo nurodyti konkrečios sumos.

Didžiausios pagalvės nori jaunimas

Didesnę nei 300 tūkst. eurų ribą dažniausiai rinkosi 18-25 metų respondentai, didmiesčių gyventojai.

„Toks pasirinkimas nestebina. Nors 300 tūkst. eurų laiptelis šiandien atrodo kaip itin didelė suma, jį jaunam žmogui nesunkiai galima pasiekti kaupiant antroje pensijų pakopoje didžiąją darbingo amžiaus dalį, uždirbant vidutinį darbo užmokestį“, – teigia T. Gudaitis.

Pavyzdžiui, jei 25 m. gyventojas antroje pensijų pakopoje dalyvauja nuo 2021 m., uždirba 2000 eurų, jis šiandien turi sukaupęs apie 5000 eurų. Kaupiant likusius 40 metų iki pensijos, sukaupta suma pasieks apie 318 tūkst. eurų (darant prielaidą, kad atlygis kasmet augs 3,7 proc., o fondas generuos 5,3 proc. metinę grąžą).

„Ši suma ateityje gali tapti 10–15 proc. priedu prie senatvės pensijos. Norint užsitikrinti orų gyvenimą sulaukus senatvės, gyventojai turėtų gauti 70–80 proc. ankstesnių pajamų sudarančią pensiją. Norint pasiekti šią pajamų normą, reikėtų apsvarstyti ir kaupimo su darbdaviu III pakopoje ar papildomo investavimo galimybes“, – sako T. Gudaitis.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2025 m. gegužės mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 900 gyventojų nuo 18 iki 64 metų. „Swedbank“ užsakymu atliekamos apklausos metu gyventojai buvo prašomi įvardinti kokią sukauptą papildomą sumą laikytų pakankama, kad šiandien galėtų sau leisti išeiti į pensiją, neatsižvelgiant į infliacijos poveikį.