Tyrimas: 1 iš 5 gyventojų jaučiasi nesaugiai dėl sukčių grėsmės atsiimant lėšas iš antros pakopos

Penktadalis Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugiai dėl galimos sukčių rizikos, leidus atsiimti dalį sukauptų pinigų iš antros pensijų pakopos fondų, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Visgi didesnė dalis gyventojų teigia, kad dėl sukčių rizikos jaučiasi saugiai (43 proc.) – dažniau tai nurodė didžiausių pajamų apklaustieji.

Pasak „Swedbank“ atstovų, po Naujų metų atsiradus galimybei pateikti prašymus atsiimti dalį antros pensijų pakopos lėšų, sukčiai įvairiais būdais gali mėginti tuo pasinaudoti ir siūlyti savo netikrą „pagalbą“ ar neva „investavimo galimybes“.

„Skatiname gyventojus nepriimti tokių pasiūlymų ir visada pasitikrinti informaciją oficialiuose kanaluose. Jei kyla klausimų dėl pensijos ar investavimo, verta pasitarti su bankų specialistais, o ne su netikėtais skambintojais“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Ragina papildomai tikrinti išorės ekspertus

Anksčiau šiemet banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad apie penktadalis (21 proc.) gyventojų linkę pasitikėti išorės ekspertų pagalba, jei šie padėtų atgauti daugiau pinigų ar užtikrintų geresnes sąlygas išsiimant lėšas iš antros pensijų pakopos. Ž. Augonė pažymi, kad tokia statistika byloja ne tik apie gyventojų finansinės edukacijos poreikį, bet ir apie palankias sąlygas apgavikams manipuliuoti žmonių lūkesčiais.

Todėl, pasak Ž. Augonės, siekiant išvengti sukčių pinklių, ypač svarbu kritiškai įsivertinti, su kuo bendraujama ir kieno rekomendacijomis pasikliaujama. Banko atstovė pažymi, kad visos Lietuvoje veikiančios finansų patarėjų įmonės ar investicijų konsultantai turi būti licencijuoti ir prižiūrimi Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos institucijos – tai vienas objektyviausių patikimumo kriterijų.

„Gavę finansų konsultantų ar kitų asmenų siūlymus iš trečiųjų šalių, paprašykite to asmens ar įmonės veiklos licencijos numerio, įmonės pavadinimo ir pasitikrinkite šiuos duomenis Lietuvos banko internetinėje svetainėje, skiltyje „Finansų rinkos dalyviai“, – teigia Ž. Augonė.

Kiti gyventojai naujausioje apklausoje nurodo, kad prieš priimdami finansinius sprendimus prašo patarimų iš aplinkos. 48 proc. respondentų pasitaria su artimaisiais. Dar 16 proc. konsultuojasi su bankais, kas dešimtas – su finansų ekspertais. Panašiai (8 proc.) užduoda klausimus ir ieško atsakymų socialiniuose tinkluose, o 9 proc. teiraujasi dirbtinio intelekto patarimų.

Kas išduoda apsimetėlius?

Anot tyrimo, pagrindiniai požymiai, kuriuos pastebėję gyventojai įtaria sukčiavimą, yra kalbėjimas rusų kalba paskambinus (56 proc.), skambinimas iš nežinomo ar nelietuviško numerio (46 proc.), prašymas suteikti asmeninius duomenis (26 proc.) ar žadama pernelyg didelė investicijų grąža (18 proc.).

Jei sukčiai kreipiasi raštu, 24 proc. gyventojų įtarimą sukelia klaidos tekste, tiek pat – klaidingas interneto svetainės adresas.

„Sulaukus neaiškaus skambučio, svarbiausia pasikliauti ne jausmu, o konkrečiais požymiais. Jei asmuo kalba ne valstybine kalba, skambina iš nežinomo numerio, prašo prisijungimų ar kitų asmens duomenų, o ypač – žada greitą ir didelę investicijų grąžą – tai yra aiškus signalas sustoti. Tokiais atvejais visada rekomenduojame nutraukti skambutį ir informaciją savarankiškai pasitikrinti oficialiuose banko ar institucijų kanaluose“, – teigia Ž. Augonė.

Ji atkreipia dėmesį, kad telefonu susisiekę sukčiai pakėlus ragelį eina tiesiai „prie reikalo“ – pokalbį pradeda nuo pagąsdinimo (kažkas nutiko – baigėsi sutartis, nutrūks paslaugos ir pan.), dažniausiai kalba rusų kalba, klausia, kiek pinigų turite ir kur juos laikote, skubina, bando viską atlikti kuo greičiau, siūlo perkelti bendravimą į patogesnes platformas kaip „WhatsApp“, „Messenger“, „Telegram“ ar kitur, o atsisakius atlikti jų veiksmus, pasidaro irzlūs, pikti.

Šalies gyventojų tyrimą dėl finansinio sukčiavimo rizikų ir finansinių sprendimų priėmimo „Swedbank“ užsakymu 2025 metų lapkričio 17–28 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų.