Finansinė sveikata su Ugne: ką svarbu žinoti apie pensijos kaupimo būdus?

Įsisukę į gyvenimo rutiną, kartais pamirštame, jog reikia pasirūpinti savo gerove ne tik dabar, bet pasiruošti tam, kas laukia už keleto dešimčių metų. Dažnas pensiją supranta kaip savaime suprantamą, valstybės užtikrinamą dalyką, bet atsakingai jai ruoštis turime pradėti kuo anksčiau – geriausia, jei tai pradėsime daryti pradėję dirbti pirmą darbą. Instrumentų, kurie padės sukaupti orią pensiją – daug. 

Kaip išsirinkti geriausiai jums tinkamus bei labiausiai  jūsų poreikius atliepiančius, laidoje „Finansinė sveikata su Ugne“ komentuoja „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Kas yra ori pensija?

Terminus „ori senatvė“ bei „ori pensija“ neretai matome vartojamus viešojoje erdvėje, tačiau kas slypi po jais? Pasak P. Ladziato, universalių apibrėžimų šioms sąvokoms nėra, tačiau galima išskirti keletą esminių punktų, kurie padėtų susidaryti bendrą vaizdą. Tarptautinėje erdvėje oria pensija laikoma tokia, kuri sudaro du trečdalius karjeros metu gautų pajamų. 

Ekspertas pabrėžia, jog svarstydami apie orią pensiją ir senatvę, turėtume apsibrėžti, kokia veikla norėtume užsiimti jos sulaukę bei kaip ją įsivaizduojate. Tai padės mums apsiskaičiuoti, kokių finansinių išteklių reikėtų, jog nesijaustume suvaržyti.  

Kodėl nenorime kaupti? 

Nors gali atrodyti, kad kaupimas pensijų pakopose yra naujas dalykas, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Papildomo pensijų kaupimo sistema Lietuvoje egzistuoja jau 20 metų – ji pradėjo galioti 2004 metais. Ir nors per tokį laiko tarpą, atrodo, sistema jau turėjo nusistovėti, tačiau vis dar egzistuoja dalis žmonių, kuri į pensijų kaupimą žiūri skeptiškai ir juo nepasitiki. 

Skeptišką gyventojų požiūri, anot „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovo, gali lemti tai, jog per tokį laiko tarpą įvyko ne vienas pokytis. Jo skaičiavimais, jau įgyvendinti 7 kapitaliniai papildomo kaupimo pensijai pakeitimai, kurie bendram pensijos kaupimo įvaizdžiui šiek tiek kenkia. Taip pat, dalį nenoro pasirūpinti patiems savo oria senatve nulemia ir tai, kad nepriklausoma šalimi esame pakankamai trumpą laiką, ir nemažos dalies gyventojų atmintyje vis dar įsišaknijęs požiūris, jog valstybė pasirūpins viskuo, o patiems imtis veiksmų nevalia. 

Todėl, pasak specialisto, labai svarbu gyventojams priminti, kad nors valstybė mumis rūpinasi, prisideda paskatomis ir lengvatomis prie papildomo pensijų kaupimo, kiekvienas nešame atsakomybę už savo ateitį, kokią ją įsivaizduojame ir kokios pageidaujame. 

Kuris pensijos kaupimo instrumentas geriausias? 

Būdų užsitikrinti orią senatvę ir sukaupti pensiją yra ne vienas – kai kurie renkasi tiesiog pasitikėti valstybe, kiti kaupia II, III arba abiejose pakopose, dar kiti investuoja ar kitaip kaupia savarankiškai. Kuris būdas pats tvariausias ir patikimiausias? 

Išsirinkti, kuris būdas pensijos kaupimui priimtiniausias, vertėtų įsivertinant norimus pasiekti tikslus. Ekspertas pabrėžia, jog verta prisiminti, kad Lietuvoje pati valstybė skatina tuos, kurie imasi kaupti pensijai savarankiškai, taikydama mokestines lengvatas, mokėdama subsidijas. Tokių privalumų iš valstybės sulaukia kaupiantys II ar III pakopose. Verta prisiminti, jog pastarajai pakopai taikoma dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata naujoms sutartims, sudarytoms po 2025 m. sausio 1 d. nebus taikoma. Iki šios datos sudarę sutartis lengvata galės naudotis dar 10 metų. 

Pasak P. Ladziato, pats geriausias būdas pensijai kaupti – išnaudoti lengvatinius valstybės suteikiamus mechanizmus ir pasirinkti sau priimtiniausią būdą. Vieniems tiks pinigų kaupimas fonduose, kitiems – investicija į nekilnojamąjį turtą, užsitikrinant nuomos pajamas senatvėje. Vis tik pastarasis būdas nėra pats likvidžiausias ir verta įsivertinti su juo ateinančias rizikas: turto nuvertėjimą bei nusidėvėjimą, galimus periodus be nuomininko. 

Savo prognozuojamą pensiją, kaip ir laidoje šį eksperimentą atlikęs komikas Evaldas Jasaitis, galite įvertinti pasinaudoję „Sodros“ pensijos skaičiuokle.