Kaip apsidrausti nuo demografinių šalies iššūkių?

Daugelis socialinių mokslų ekspertų ir ekonomistų sutaria, kad artimiausiais dešimtmečiais Lietuvos laukia nemaži demografiniai iššūkiai. Valstybės ir tarptautinių institucijų pateikiamos prognozės negailestingos – dirbančių žmonių skaičius mūsų šalyje per ateinančius du dešimtmečius sumažės apie 40 proc. ir sieks apie 1 milijoną. Tai reiškia, kad dirbančiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų santykis šalyje gerokai pasikeis.

Skaičiuojama, kad 2037-ais metais 10 dirbančiųjų teks 6 vyresnio amžiaus gyventojai, tuo tarpu kai šiandien tenka tik 3. Ši nepalanki statistika prisidės prie papildomo spaudimo viešiesiems finansams – valstybės įsipareigojimai išmokų gavėjams didės, o darbingo amžiaus mokesčių mokėtojų ratas trauksis.

Jau dabar šalies gyventojų gaunamos vidutinės pensijos ir vidutinio atlygio santykis, kuris sudaro kiek daugiau nei 40 proc., įvardijamas kaip nepakankamas. Ateityje šis atotrūkis dėl minėtų nepalankių tendencijų dar išaugs. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos teigia, kad norint išlaikyti panašų gyvenimo būdą išėjus į pensiją, žmogaus pajamos turėtų sudaryti 70 proc. buvusio jo pajamų lygio ekonomiškai aktyviuoju gyvenimo laikotarpiu.

Ne vienas pasakys, kad žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, tai yra pakankamai tolimos ateities dilema. Bet jei demografinės tendencijos nepasikeis, o jų kryptį pakeisti yra pakankamai sudėtinga, šios dilemos sprendimai turės įtakos visiems šalies gyventojams. Tai reiškia, kad vieniems pensijos nebus tokios didelės, kokios galėtų, kitiems teks didesne dalimi prisidėti prie įmokų į valstybės biudžetą, galop pačiai valstybei gali tekti didinti skolinimosi apimtį.

Bet yra ir gerų žinių. Džiugina faktas, kad nepalankios demografinės tendencijos ir galimos jų pasekmės nėra jokia naujiena nemažai daliai šalies gyventojų. Jie aiškiai suvokia, kokie iššūkiai ateityje jų laukia. Tai ypač pasakytina apie jaunesnio amžiaus žmones. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai, dabartiniai dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai nesitiki didelės valstybės paramos išėję į pensiją ir jau šiandien mano, kad aprūpintos pensijos garantas – tai jie patys.

Antras palankus dalykas – šiandien egzistuoja pakankamai platus pasirinkimas galimybių, kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti finansiškai saugesne savo senatve. Vienas populiariausių būdų, kuriuo jau naudojasi daugiau nei 1,2 mln. šalies gyventojų, yra papildomas pensijos kaupimas II pakopos pensijų fonduose. Pasirinkę šį kaupimo būdą, susidedantį tik iš socialinių draudimo įmokų ar prisidedant ir savo lėšomis bei gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, gyventojai gali gerokai padidinti savo galimybes gauti didesnę pensiją. Be to, verta žinoti, kad II pakopoje sukaupti pinigai yra paveldimi.

Vis dėlto, norint ir pensijoje išlaikyti panašų pajamų ir vartojimo lygį, prie kokio buvome įpratę dirbdami, tokio kaupimo būdo greičiausiai neužteks. Norintieji geriau apsidrausti nuo finansinių nepriteklių senatvėje jau šiandien turėtų apsvarstyti ir kitas galimybes, pavyzdžiui, kaupti indėlyje, rinktis įvairius investicijų fondus ar investicijas į nekilnojamą turtą. Viena iš galimybių – savanoriškas kaupimas III pakopos fonduose. Skirtingai nei II pakopoje, kur įmokos į pensijų fondą tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo dydžio, čia kiekvienas dalyvis gali individualiai pasirinkti, kokia mėnesio įmoka jam yra priimtiniausia. Be to, bet kada galima keisti skiriamų išmokų dalį – mažinti ar padidinti, o, labai prireikus, ir laikinai sustabdyti.

Yra ir dar vienas svarbus argumentas, kodėl jau šiandien pensijai verta pradėti rengtis savarankiškai. Atsižvelgiant į šalies laukiančius demografinius iššūkius, sprendimas kaupti pensijai papildomai yra kaip draudimo polisas, kuris gali padėti iš anksto pasirengti įvairiems ateities scenarijams. Tai jūsų asmeninis sprendimas, kuris ateityje padės sumažinti nepalankių demografinių pokyčių ir su tuo susijusių kompromisinių valdžios sprendimų įtaką.