„Swedbank“ apklausa: iš II pakopos pensijų sistemos pasitraukti ketina ketvirtadalis gyventojų, bet pusė jų senatvei kaups savarankiškai

Naujausios „Swedbank“ apklausos duomenys atskleidė, kad įsigaliojus praėjusią savaitę Seimo patvirtintai pensijų reformai, 55 procentai liktų II pakopos pensijų sistemoje: dalis iš jų nieko nekeistų, kiti – tik stabdytų įmokas ir jų neatsiimtų, treti – liktų, bet atsiimtų dalį lėšų. 25 proc. ketina iš jos pasitraukti. Kas penktas gyventojas kol kas neapsisprendė, kaip elgsis.

Dalis išsiims, bet toliau kaups

„Įsigaliojus pakeitimams, nuo kitų metų gyventojai, kaupiantys II-oje pensijų pakopoje, galės patys pasirinkti, kaip elgtis su pensijai kauptomis lėšomis. Reprezentatyvi apklausa atskleidė skirtingus požiūrius – nors II-oje pakopoje visas arba didžiąją dalį lėšų toliau kaups dauguma gyventojų, ketvirtadalis nusiteikę išsiimti visą senatvei sukauptą sumą. Tačiau visuomenės elgsenos tyrimas išryškino svarbų aspektą – beveik pusė lėšas atsiėmusių gyventojų (45 proc.) yra nusiteikę toliau kaupti ateičiai, pasirinkdami kitas investicijų formas. Tai liudija atsakingą požiūrį ir norą turėti didesnes pajamas bei galimybes senatvėje“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Tadas Gudaitis.

Apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė gyventojų toliau liktų II-oje pensijų pakopoje. 31 proc. planuoja nieko nekeisti ir kaupti kaip iki šiol. 12 proc. ketina pasinaudoti galimybe ir išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, tačiau kauptų toliau. Dar daugiau nei dešimtadalis planuoja likti sistemoje, bet stabdyti kaupimą: 7 proc. apklaustųjų – neribotam laikui, o dar 5 proc. – laikinai.

Tyrimo duomenimis, visiškai pasitraukti iš kaupimo dažniausiai yra linkę mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tarp tų, kurie ketina sistemoje kaupti toliau, daugiau miestų ar rajonų centrų gyventojų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui viršija 1000 Eur.

Pataria atidžiai apsvarstyti alternatyvas

Apklausos duomenimis, nemenka dalis –  20 proc. gyventojų neapsisprendę ir dar svarsto – likti ar pasitraukti iš II pakopos pensijų sistemos. Pasak T. Gudaičio, be asmeninių finansų būklės, požiūrio į ilgalaikį kaupimą senatvei, gyventojų sprendimas, kurį kelią pasirinkti, priklausys ir nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, skaičiuoklės, kuri parodys, kokią dalį nuo sukauptos sumos teks grąžinti „Sodrai“, mokesčių, kuriuos teks sumokėti, skatinimo priemonių naudos tęsiantiems kaupimą ir kt.

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad pasitraukę iš II pensijų pakopos ir ketinantys savarankiškai investuoti mažas pajamas gaunantys gyventojai netenka ir valstybės paskatos, kuri gali sudaryti reikšmingą dalį jų bendros įmokos, nes yra apskaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo šalyje ir siekia daugiau nei 360 eurų per metus.

„Gaunant mažesnes už vidutinį šalies atlygį pajamas pasiekti tokį patį investicinį rezultatą be valstybės paskatos daugeliui bus itin sudėtinga. Todėl tiems, kas planuoja pasitraukti ir toliau senatvei ruoštis savarankiškai, reikėtų nuodugniai paskaičiuoti vieno ar kito kaupimo būdo finansinę naudą per daugelį metų. Nes sprendimas – ilgam“, – pataria T. Gudaitis.

Seimas praėjusią savaitę priėmė antrosios pensijų pakopos reformą ir suteikė galimybę joje kaupiantiems gyventojams neskubant, per dvejus metus (nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. pabaigos), priimti sprendimą dėl tolesnio kaupimo pensijai šioje sistemoje.