Kaupimas pensijų fonduose: sklaidome vyraujančius mitus

Kasmet dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartis sudaro ar fondų valdytoją keičia apie 100 tūkst. gyventojų. Štai praėjusiais metais buvo sudaryta daugiau nei 30 tūkst. naujų sutarčių, dar 74 tūkst. dalyvių keitė pensijų fondų valdymo bendrovę.

Nors visi rinkos dalyviai siūlo gyvenimo ciklo fondus, kurių veikla prižiūrima, reguliuojama įstatymais ir paremta panašiais principais, tačiau fondų valdytoją reikėtų rinktis ar keisti itin atsakingai ir nepasikliauti vis dar pasitaikančiais mitais. Taigi kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius mitus ir ką apgalvoti renkantis II pakopos pensijų fondų valdymo bendrovę?

Mitas. Sutartį galima sudaryti per 5 minutes kad ir gatvėje

Pensijų kaupimo sutartį galima sudaryti internetu arba pasirašant sutartį banko skyriuje ir tai greitas bei nesudėtingas procesas, tačiau sprendimo priėmimas - kur kaupti pensijai - neturėtų užtrukti tik tiek, kiek trunka sutarties pasirašymas. Vis dėlto, kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, nuo kurio priklauso jūsų gerovė ateityje. Taigi sprendimas, kokiam valdytojui patikėsite savo lėšas, yra atsakingas ir turėtų būti priimamas atlikus išsamesnę analizę.

Prieš sudarant pensijų kaupimo sutartį verta pasidomėti rinkoje veikiančiais pensijų fondų valdytojais, jų valdomais fondais ir pasiektais rezultatais. II ir III pakopos pensijų fondų rezultatus objektyviai skelbia sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas čia.

Taip pat rekomenduojama pasidomėti fondų investavimo strategija, pavyzdžiui, kuri dalis lėšų nukreipiama į tvarias investicijas, siekiant stabdyti klimato kaitą. Galbūt kuri nors iš rinkoje siūlomų investavimo strategijų pasirodys priimtinesnė ir sutaps su jūsų požiūriu bei vertybėmis. Galiausiai, rekomenduojama pasikonsultuoti su pensijų fondų valdytojo konsultantu, kuris padės dar geriau suprasti įvairius niuansus.

Žinoma, efektyvi finansinė konsultacija užima laiko, todėl rekomenduojama vengti tokio pobūdžio sutarčių sudarymo prekybos centruose ar tiesiog gatvėje, kur atsiranda ir sukčiavimo rizika. Pensijų kaupimo sutartis sudarant finansų paslaugas teikiančiose įstaigose, skiriama pakankamai laiko susipažinti su dokumentais, darbuotojai neskubina klientų ir nedaro jiems spaudimo. Konsultacijų metu siekiama įsigilinti į kliento poreikius ir atsakyti į visus dominančius klausimus dar iki dokumentų pasirašymo. Be to, visi pokalbiai yra įrašomi.

Mitas. Pensijų fondas nuskaito per didelę įmoką nuo mano atlyginimo

Kaupimą II pakopos pensijų fonduose, įskaitant įmokų dydį ir jų nuskaitymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl įmokos dydis nepriklauso nuo bendrovės, kurioje kaupiamos lėšos.

Visi gyventojai, kurie kaupia lėšas II pakopos pensijų fonde, nuo savo atlyginimo (prieš mokesčius) skiria 3 proc. dydžio įmoką. Ji su kitais darbuotojo mokesčiais pirmiausia pervedama „Sodrai“, kuri vėliau ją nukreipia į tą pensijų fondą, kuriame gyventojas yra pasirinkęs kaupti.

Be to, papildomai II pakopos pensijų kaupimo dalyviai gauna skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto. Ji sudaro 1,5 proc. nuo ankstesnių metų vidutinio atlyginimo šalyje.

Pensijų fondų valdymo įmonė nenustato nei įmokų dydžio, nei jų pervedimo tvarkos. Ji taip pat neturi galimybės sustabdyti gyventojo kaupimo ar išmokėti lėšų anksčiau laiko, išskyrus Pensijų kaupimo įstatyme apibrėžtus atvejus.

Pensijų fondų valdymo įmonių taikomas metinis turto valdymo mokestis taip pat yra apibrėžtas įstatymais ir negali viršyti 0,5 proc. gyvenimo ciklo pensijų fonduose. „Swedbank“ pirmasis Lietuvoje 2024 m. pradžioje sumažino šį mokestį iki 0,4 proc.

Mitas. Bankai fondų turtą naudoja savo reikmėms

Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo juos valdančių bendrovių turto ir yra saugomas depozitoriume, kurio veiklą reguliuoja Lietuvos bankas. Fondų investicinių vienetų apskaita ir operacijos atliekamos remiantis įstatymais. Kiekvienam dalyviui priklausantis finansinis turtas yra įtrauktas į apskaitą jo asmeninėje pensijų sąskaitoje.

Pensijų fondų valdytojai pensijų kaupimo sistemos dalyvių sukauptas lėšas gali investuoti tik į įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, investuojamos lėšos turi būti diversifikuojamos, taip dar labiau užtikrinant pensijų fondų dalyvių turto saugumą. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų dalyvių turtas valdomas remiantis gyvenimo ciklo investavimo strategija.

Pagrindinė gyvenimo ciklo fondų idėja – pensijų kaupimo pradžioje prisiimti didesnę riziką ir pasiekti kuo didesnį investicijų pelningumą, o vėliau, priartėjus išėjimo į pensiją laikui, išsaugoti sukauptą turtą. Patiems kaupiantiesiems dėl to nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų – jie visą laiką gali būti tikri, kad lėšas savo senatvei kaupia pagal jų amžių atitinkantį rizikos profilį. Daugiau apie gyvenimo ciklo fondus galite paskaityti čia.

Pensijų fondų valdytojai priima sprendimus dėl lėšų nukreipimo į atitinkamas rinkas ar kitas finansines priemones, siekdami didesnės ir stabilios grąžos kaupiantiesiems. Pavyzdžiui, „Swedbank“ dar prieš keletą metų pradėjo skirti didelį dėmesį atsakingam investavimui ir su tvarumu susijusioms investicijoms ir lėšas nukreipė į aukštus tvarumo reitingus turinčius investavimo instrumentus bei aplinkai draugiškus ir atsakingus verslus.

Dėl šios priežasties renkantis investicijų kryptis, lėšos investuojamos į įmones, kurios siekia mažinti anglies dioksido emisijas, investuoja į atsinaujinančią energetiką, žaliuosius pastatus, miškų sodinimą ir priežiūrą. „Swedbank“ daugiausiai iš Lietuvos pensijų fondų valdytojų investuoja į Lietuvos ir Basltijos šalių ekonomiką, didelį dėmesį skiriantis progresyviems vietiniams verslams, kruopščiai atrinktiems startuoliams, sveikatos ir technologijų sektoriaus įmonėms.

Mitas. Fondo valdytojas neleis man atsiimti sukauptų pinigų vienkartine išmoka

Dar vienas mitas, kuris neatitinka tiesos, – kad pensijų fondą valdanti įmonė ar bankas priima sprendimą išmokėti (ar ne) visą sukauptą sumą vienkartine išmoka. Tačiau iš tikrųjų II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų išmokėjimo principus reglamentuoja šalies įstatymai, taigi, šios sąlygos yra vienodos visiems gyventojams nepriklausomai nuo to, kokioje pensijų fondų bendrovėje jie kaupia lėšas.

Pensijų fondo dalyvio turtas yra jo nuosavybė, o sukauptos lėšos, remiantis 2024 m. gegužę galiojusia tvarka, išmokamos atsižvelgiant į jų dydį:

• Jeigu jos neviršija 5 403 eurų, gyventojas gali gauti vienkartinę išmoką.
• Kai sukaupta suma siekia nuo 5 403 iki 10 807 eurų, gyventojui bus mokamos periodinės išmokos.
• Kai sukaupta suma siekia nuo 10 807 eurų iki 64 841 eurų, gyventojas iš „Sodros“ turi įsigyti anuitetą. Informaciją apie anuitetų rūšis galima rasti „Sodros“ svetainėje.
• Kai sukaupta suma viršija 64 841 eurų,  šią sumą viršijanti dalis gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už likusią sumą sudaroma pensijų anuiteto sutartis.

Minėtos vienkartinių, periodinių ir anuitetų išmokų ribos įstatymų nustatyta tvarka indeksuojamos (perskaičiuojamos) kas 3 metus, atsižvelgiant į šalies infliacijos rodiklius.

II ir III pakopos fonduose kaupiamos lėšos, kaip ir bet kuris kitas gyventojo finansinis turtas, yra paveldimas įstatymų nustatyta tvarka.