Pensijų fondai po 2026-ųjų: informacija, kurią žinoti privalo kiekvienas

Lietuviai vis drąsiau domisi savo finansine ateitimi, o artėjant pokyčiams pensijų sistemoje – klausimų tik daugėja. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. atsiras galimybė atsiimti dalį arba visas II pakopoje sukauptas lėšas.

Tai atsispindi ir „Lrytas“ skaitytojų apklausoje: net 56,2 proc. respondentų teigia, kad vien valstybės pensijos oriai senatvei nepakanka. Tik 27,9 proc. mano, kad pakanka, o dar 15,9 proc. nežino, kiek pinigų užteks senatvėje.

Skaičiai iškalbingi: daugiau nei pusė žmonių netiki, kad vien valstybės mokama pensija užtikrins gerovę.

Vis dėlto, atsiradusi galimybė išsiimti pinigus nebūtinai reiškia, kad tai geriausias sprendimas. Pensijų fondų tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad sulaukus pensijos pajamos būtų didesnės ir stabilesnės, o finansinė našta – mažesnė.

Į dažniausius skaitytojų klausimus šia tema atsako „Swedbank“ pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Pinigų saugumas ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu

Jeigu ekonomika staiga smigs žemyn – ar mano II pakopos pensijų fondas gali prarasti didelę dalį sukauptos sumos?

Pasak L. Grinevičiaus, pensijų fondų saugumas remiasi ne viena šalimi, o pasauline ekonomika:

„II pakopos fondai investuoja į šimtus skirtingų bendrovių visame pasaulyje. Dalį portfelio sudaro akcijos, dalį – obligacijos, yra ir kitų instrumentų. Jeigu viena valstybė susiduria su ekonominiais sunkumais, tai nesukelia tiesioginės grėsmės visam fondui. Diversifikavimas ir yra skirtas tam, kad rizika būtų paskirstyta ir galimas vertės sumažėjimas – sušvelnintas.“

Ekspertas primena, kad svarbus ir laiko faktorius. „Artėjant prie pensijos, rizikingų investicijų dalis kaupiančiojo sąskaitoje mažėja automatiškai. Taigi net jei rinkos svyruoja, arčiau pensijos sukaupta suma paprastai išlieka stabilesnė. Tai – vienas iš pagrindinių gyvenimo ciklo fondų privalumų.“

Laikotarpis, per kurį galima atsiimti pinigus

Jeigu neatsiimsiu pinigų 2026 m., ar turėsiu galimybę tai padaryti vėliau, kai norėsiu?

„Pagal 2026 m. įsigaliosiančią naują tvarką, galimybė atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas suteikiama tik vieną kartą – laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vėliau tokia galimybė nenumatyta“, – aiškina L. Grinevičius. Ekspertas primena, kad yra kita alternatyva – pasirinkti dalinį išsiėmimą.

„Iki 25 proc. nuo 2026 m. sausio 1 d. bus galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį, likusią dalį paliekant fonde.“

Kad priimti sprendimą būtų paprasčiau, L. Grinevičius primena tris pagrindines galimybes:

– Tęsti kaupimą II-oje pensijų pakopoje, siekiant sukaupti maximalią įmanomą sumą. Tokiu atveju jums nieko daryti nereikia, kaupimas ir toliau tęsiamas automatiškai, prie jo prisideda ir valstybė, kas mėnesį į kaupiiančiojo sąskaitą sumokėdama 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo.

– Atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei nesate sulaukę pensinio amžiaus, išmokai bus taikomas 3 proc. mokestis, kuris pervedamas „Sodrai“.

– 2026–2027 m. visiškai pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje ir atsiimti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį. „Sodros“ ir valstybės skatinamųjų įmokų suma (priklausomai nuo sukaupto turto – ši dalis gali siekti apie 30 proc.) bus pervesta „Sodrai“ ir pavirs „Sodros“ apskaitos vienetais – „Sodros“ taškais.

Pensijų fondo administravimo mokesčiai

Kokie yra „Swedbank“ pensijų fondų administravimo mokesčiai ir kaip jie veikia mano būsimą pensiją?

L. Grinevičius teigia, kad II-osios pensijų pakopos fondų valdymo mokesčiai yra nustatomi ir reguliuojami valstybės.

„Swedbank“ II pakopos gyvenimo ciklo fondams taikomas mažiausias turto valdymo mokestis rinkoje – 0,4 proc., o turto išsaugojimo fondui – 0,2 proc.

„Ilguoju laikotarpiu mokesčiai daro įtaką galutinei grąžai, tačiau efektyviai valdant investicijas, rezultatai išlieka palankūs kaupiiančiajam.

Pavyzdžiui, nuo 2019 m. pradžios „Swedbank“ II pakopos gyvenimo ciklo fondai, daugiausiai lėšų investuojantys į įmonių akcijas, uždirbo daugiau nei 100 proc. bendros grąžos, net ir išskaičiavus per tą laiką susidariusius daugiau nei 3 proc. turto valdymo mokesčius.

Tai rodo, kad profesionalus valdymas gali užtikrinti reikšmingą ilgalaikę naudą dalyviams“, – sako L. Grinevičius.

Galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų

Ar turiu atsiimti visą sumą, jei apsisprendžiu, kad noriu pasiimti? Ar galiu palikti dalį kaupimui?

Nuo 2026 m. įsigalios aiški tvarka:

– iki 25 proc. sukauptos sumos galima atsiimti vieną kartą,

– likusi dalis gali ir toliau būti kaupiama fonde,

– jei dar nesate sulaukę pensinio amžiaus, daliniam išsiėmimui taikomas 3 proc. mokestis „Sodrai“.

„Visos sukauptos sumos išėmimas galimas tik dvejus metus – 2026–2027 metais“, – primena L. Grinevičius.

Ekspertas atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių dalykų. „Kuo daugiau paliekama fonde, tuo didesnę grąžą leidžiama uždirbti investicijoms. Todėl dalinis išsiėmimas daugeliui yra kompromisinis, bet ne daugiausiai naudos duodantis sprendimas.“

Kada apskritai verta svarstyti apie lėšų atsiėmimą?

Pensijos kaupimas nėra sprintas. Tai – ilgas, nuoseklus procesas, kuriame svarbiausia kantrybė ir stabilumas. Galimybė atsiimti lėšas atsirado dėl teisės aktų pokyčių, bet tai nereiškia, kad ji naudinga kiekvienam. Išsiimdami dalį ar viską, prarandate galimybę sukaupti daugiau ateičiai.

L. Grinevičius kviečia nepamiršti, kodėl II pakopa apskritai egzistuoja.

„II pakopa veikia išvien su valstybės paskata, automatinėmis įmokomis ir profesionaliu valdymu – šios trys dedamosios sudaro pagrindą didesnei finansinei ramybei“.

Jei norite ateityje turėti didesnes pajamas, vertingiausias sprendimas paprastai būna paprasčiausias – tęsti kaupimą. O atsakymų į klausimus visada galima ieškoti kalbantis su specialistais. Daugiau informacijos apie II pensijų pakopos pokyčius galima rasti www.pensijosreforma.lt. 

Lrytas.lt informacija