Tyrimas: kokio dydžio pensiją ateityje tikisi gauti šiandienos dirbantieji?

Beveik 700 eurų – tokią sumą dirbantieji šalies gyventojai šiandien įvardina kaip norimą gauti pensiją, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 eurų. Įdomu tai, kad tyrime dalyvavę šiandienos senjorai nurodė norintys gauti apie 600 eurų siekiančią pensiją, tai yra vos 15 proc. mažiau, nei tikėtųsi gauti ateities pensininkai.

„Tyrimas atskleidė, kad gyventojai turi didelius lūkesčius pensijos dydžiui, kuris smarkiai prasilenkia su šiandienos pensijos dydžiu. Dirbančiųjų įvardinta ori 693 eurus siekianti pensija yra ne tik kelissyk didesnė už dabartinę vidutinę pensiją, bet ir lenkia vidutinį atlyginimą šalyje. Akivaizdu, kad mokėti tokio dydžio pensijų valstybė neturi finansinių galimybių nei šiandien, nei tai pajėgs daryti netolimoje ateityje, nes visuomenei senstant dirbantieji turės išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų. Todėl norėdami finansiškai saugios senatvės gyventojai turėtų tam ruoštis ir savarankiškai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Trečdalis gyventojų pensijai nesiruošia

Nepaisant didelių lūkesčių pensijai, tyrimas atskleidė, kad 33 proc. būsimųjų pensininkų kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kad užsitikrintų didesnį finansinį saugumą senatvėje. Šie gyventojai, sulaukę garbaus amžiaus, turės tenkintis valstybine pensija, kuri, tikėtina, sudarys ne daugiau nei 27 proc. jų gaunamo oficialaus atlyginimo.Tyrimas taip pat parodė, kad populiariausias būdas rūpintis didesne pensija – kaupti ją II pakopos pensijų fonduose. Tą šiuo metu nurodė darantys 46 proc. dirbančiųjų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, iš tiesų šis skaičius yra daug didesnis – statistikos duomenimis, II pensijų pakopoje lėšas kaupia apie 90 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų. Vadinasi, kone kas antras gyventojas, pasirašęs kaupimo sutartį, to nėra įsidėmėjęs ir neprisimena, ir tai rodo, kad dažnai pensijos kaupimas nesureikšminamas, tuo mažai rūpinamasi.

Galvodami apie finansinį saugumą senatvėje, maždaug 20 proc. gyventojų taip pat yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, dar tokia pati dalis gyventojų atsideda santaupų į atskirą sąskaitą arba kaupia lėšas banko indėlyje. Prisidurti sulaukus pensinio amžiaus papildomai dirbant ar imtis smulkiojo verslo planuoja kas septintas dirbantysis (13 proc.).

Kada pradėti kaupti papildomai?

„Nors dažnam gyventojui, ypač jaunesnio amžiaus, atrodo, kad pensija dar toli, iš tiesų tai yra palanki aplinkybė – kuo anksčiau pradedama kaupti pensijai, tuo daugiau ir lengviau galima sukaupti. Be to, svarbu suprasti, kad nepakanka kaupti vien II pensijų pakopoje. Tam, kad išėjus į pensiją, gaunama pensijos suma sudarytų apie 70 proc. buvusių pajamų, reiktų kaupti ir savarankiškai, pavyzdžiui, III pensijų pakopoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad joje lėšas šiuo metu kaupia tik apie 6 proc. šalies gyventojų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Iliustruodama ankstyvo kaupimo naudą, J. Cvilikienė pateikia tipinį pavyzdį, kuomet vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas tikėtųsi gauti 70 proc. atlyginimo siekiančią pensiją (apie 460 Eur). Tam jis III-iojoje pensijų pakopoje turi sukaupti 35,6 tūkst. eurų, jeigu yra vyras, arba 47,4 tūkst. eurų, jeigu yra moteris.

Jeigu gyventojas pradeda kaupti nuo 25-erių metų, jam kas mėnesį reikia atsidėti tik 28 Eur (vyrui) arba 36 Eur (moteriai). Pradėjus kaupti vėliau, pavyzdžiui, 35-erių, mėnesinė įmoka turi būti beveik dukart didesnė, nuo 45-erių metų – beveik 4 kartus didesnė. Pradėjus kaupti nuo 55-erių metų amžiaus, mėnesio įnašas kaupimui III pensijų pakopoje turėtų būti beveik 10 kartų didesnis nei 25-erių metų gyventojo. Vyrui tai būtų 255 Eur/mėn., moteriai – 340 Eur/mėnesį. „Akivaizdu, kad gaunant vidutinio dydžio atlyginimą atsidėti dideles sumas yra sudėtinga. Todėl kuo anksčiau priimsite sprendimą kaupti senatvei, tuo mažiau reikės kas mėnesį skirti, kad sukauptumėte reikiamą sumą“, – priduria J. Cvilikienė.

Iš dabartinės pensijos dauguma neišgyventų

„Swedbank“ apklausa taip pat parodė, kad 95 proc. gyventojų pesimistiškai vertina galimybę išgyventi iš dabartinės vidutinio dydžio pensijos (apie 300 Eur/mėn). Pasak apklaustųjų, tokios sumos neužtektų turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai tokią sumą pragyvenimui įsivaizduoja jauniausi iki 25 m. amžiaus didmiesčių gyventojai bei gyventojai, gaunantys dideles pajamas.

Dabar gaunamą pensiją kaip per mažą vertina 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų – jų teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Kas ketvirtas apklaustas senjoras teigia, kad gyvendamas vien iš pensijos gyventų skurde.

Tam kad išgyventų, 90 proc. senjorų naudoja turimas santaupas, paprastai – ne daugiau 200 eurų per mėnesį. Kas antras pensinio amžiaus gyventojas taip pat sulaukia finansinės paramos iš savo vaikų, kuri dažnu atveju siekia iki 100 eurų per mėnesį.