Pusei vyresniųjų klasių moksleivių trūksta gyvenimiškų žinių – kur jų semtis?

Mokykloje dažnai koncentruojamasi į informaciją, reikalingą brandos egzaminams, tačiau mažai kalbama apie tai, kaip ugdyti verslumo gebėjimus ir tvarkyti finansus. Taip nurodo apie pusė 7–12 klasėse besimokančių šalies moksleivių. „Swedbank“ Finansų instituto specialistai pastebi, kad tokių žinių, kurios iki šiol nebuvo prioritetas, perteikimui žalią šviesą gali uždegti pailgėję mokslo metai.

Kaip elgtis su finansais, mokosi nedaugelis

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) iniciatyva daugiau kaip 2 tūkst. vyresniųjų mokinių buvo klausta, kaip jie vertina mokyklose suteikiamas ekonomikos, asmeninių finansų valdymo ir verslumo bei kūrybingumo žinias. Apklausos rezultatai parodė, kad labiausiai tokių žinių pasigenda arba išvis negauna septintokai ir aštuntokai (73 proc.), taip pat vienuoliktokai ir dvyliktokai (58 proc.).

Nors neretai sakoma, kad tokių reikalingų dalykų, kaip išgyventi iš stipendijos, kaip planuoti asmenines pajamas ir išlaidas ar pradėti kaupti pensijai, išmokys pats gyvenimas, LMS jaunimo politikos koordinatorius Rokas Štreimikis turi kitą nuomonę.

„Ne paslaptis, kad tokia „gyvenimo mokykla“ galiausiai gali baigtis greitaisiais kreditais ar kitais jaunam žmogui nepalankiais sprendimais. Be to, šiais laikais kai kurie gabūs moksleiviai dar mokykloje imasi kurti verslą, pavyzdžiui, pradeda teikti IT paslaugas. Juos stabdo tai, kad neturima jokių finansinių žinių, taigi jų reikia čia ir dabar, o ne kažkada“, – neabejoja R. Štreimikis.

Pasiūlė sprendimą moksleiviams

Remiantis apklausos duomenimis, papildomų ekonomikos ir verslumo pamokų norėtų 70 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu finansų specialistai pastebi, kad gilintis į tokias gyvenimiškas žinias, kaip ekonomika ar finansinis raštingumas, daugiau laiko atsiranda pailgėjus mokslo metams. Tą pastebi ir Vilniuje veikiančios „Swedbank“ Finansų laboratorijos įkūrėjai, kurie didžiausio lankytojų antplūdžio sulaukia gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje.

„Tokiu laikotarpiu vadovėlių medžiaga jau būna įsisavinta, o mokslo metai tebevyksta, tad mokytojai stengiasi ieškoti būdų, kaip sudominti mokinius ir rasti papildomo mokymo turinio. Didelė dalis pedagogų domisi galimybėmis atvykti į „Finansų laboratoriją“, – pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak jos, poreikis apsilankyti „Finansų laboratorijos“ ekskursijose yra kelis kartus didesnis nei pati erdvė gali priimti moksleivių. Iš pradžių „Finansų laboratorijos“ programa buvo orientuota į vyresnio amžiaus moksleivius, tačiau pastebima, kad finansų pažinimo turinys yra aktualus ir pradinių klasių mokiniams.

Jau dešimtmetį su šalies moksleiviais dirbantys „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai pastebi, kad daugiausia iššūkių jaunimui kelia klausimai, kaip valdyti ir planuoti finansus pradėjus savarankišką gyvenimą. Vienas pavyzdžių – palikus tėvų namus netikėtu ir ne visai maloniu siurprizu tampa faktas, kad didelę biudžeto dalį tenka skirti maisto išlaidoms.

Interaktyvios pamokos – efektyvesnės

„Pastebėję, kaip auga „Finansų laboratorijos“ populiarumas, joje perteikiamas žinias nusprendėme perkelti ir į virtualiąją erdvę. Tad jau netrukus edukacinė medžiaga bus prieinama visiems šalies mokiniams“, − pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.