Nuo sukčių yra nukentėjęs beveik kas dešimtas, vidutiniai nuostoliai dažniausiai sudaro kelis šimtus eurų

Maždaug vienas iš dešimties gyventojų yra patyręs žalos dėl sukčių veiklos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nuo sukčių keliamos grėsmės automatiškai neapsaugo nei išsilavinimas, nei užimamos pareigos, nei pajamų dydis, rodo duomenys.

Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro statistika, per pirmąjį 2025 m. pusmetį sukčiai iš gyventojų išviliojo beveik 11 mln. eurų – maždaug penktadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Pradėtų tyrimų dėl sukčiavimo skaičius palyginamuoju laikotarpiu padidėjo dešimtadaliu.

„Saugumo ekspertai stebi išaugusį finansinių sukčių aktyvumą – per pirmą šių metų pusmetį sukčiai iš gyventojų ir įmonių kėsinosi išvilioti beveik 29 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, ši suma padidėjo apie 2 kartus. Dėl proaktyvių finansų rinkos dalyvių veiksmų ir taikomų prevencinių priemonių didesnę lėšų dalį pavyko išsaugoti. Vis dėlto geriausia apsauga nuo sukčių yra pačių gyventojų budrumas ir atidi elgsena savo pinigais ir elektroninėmis jų valdymo priemonėmis“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Kas ir kodėl netenka pinigų?

Kaip rodo „Swedbank“ apklausos duomenys, dėl sukčių veiklos pinigų yra netekę bent 8 proc. respondentų.

„Mūsų ir kitų rinkos dalyvių vykdomi sukčiavimo atvejų tyrimai rodo, kad sukčiai bando pasinaudoti psichologinėmis silpnybėmis – emocijų išprovokuota elgsena, neatidumu detalėms, greito praturtėjimo svajone. Tokiais atvejais net ir geriausi saugumo įrankiai gali nepadėti, kai žmogus pats sąmoningai ar ne iki galo suprasdamas visas pasekmes, sutinka savo lėšas ar prisijungimus prie sąskaitų patikėti kitiems“, – sako ekspertė.

Jaunesnis amžius, įgytas išsilavinimas, užimamos pareigos ar gaunamos pajamos taip pat savaime neužtikrina atsparumo finansiniams sukčiams. Remiantis apklausa, aukščiausio išsimokslinimo ar vadovaujančias pareigas užimantys gyventojai nuo sukčių nukenčia taip pat dažnai kaip ir visi kiti. Reikšmingų skirtumų tarp jaunų ir vyresnio amžiaus gyventojų taip pat nėra – jie nuo sukčių nukenčia panašiu dažnumu.

Pasak „Swedbank“ atstovės, tai rodo, kad sukčiai taikosi į įvairias gyventojų grupes, o tikimybę nukentėti padidina ne specifinės demografinės charakteristikos kaip amžius, o netinkama elgsena. Neapgalvoti veiksmai su jautriais asmeniniais duomenimis, neatidumas ar pasidavimas spaudimui, per didelis pasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis ir jų pasiūlymais – visa tai gali tapti sukčių sėkme ir gyventojo prarastais pinigais.

Su kuo dažniausiai susiduria gyventojai?

Tai, kad nuo finansinių sukčių nukenčia įvairūs žmonės, lemia ir jų taikomų pinigų išviliojimo būdų įvairovė bei mastas.

Kaip pastebi Ž. Augonė, didėjantis sukčių atakų skaičius jau yra tapęs tendencija, nes pasitelkus šiuolaikinius komunikacijos kanalus lengva pasiekti didelį skaičių adresatų. Tokiais atvejais užtenka nedidelio skaičiaus ant sukčių jauko „užkibusių“ vartotojų, kad būtų padaryti nemaži nuostoliai ir tokia veikla sukčiams apsimokėtų.

Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai gyventojai gauna įtartinų e. laiškų ar žinučių – su tokiais duomenų žvejybos (angl. phishing) atvejais yra susidūrę bent 46 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal dažnumą respondentai įvardija telefoninių sukčių skambučius (angl. vishing) užsienio kalba – jų yra sulaukę bent 40 proc. gyventojų.

Maždaug kas penktas (18 proc.) gyventojas yra gavęs įtartinų žinučių soc. tinkluose, pažinčių svetainėse ar interneto forumuose.

Kaip rodo sukčiavimų statistika, dažniausiai sukčiai pinigus iš gyventojų bando išvilioti pasitelkę duomenų žvejybos (angl. phishing) taktiką, taip pat suklastotus pardavimų skelbimus internete bei netikrus investicijų pasiūlymus.

„Remiantis rinkos dalyvių duomenimis, vidutinė sukčių padaroma žala siekia nuo kelių šimtų eurų, kai taikoma duomenų žvejybos taktika ar suklastoti skelbimai, iki kelių tūkstančių eurų investicinio sukčiavimo atvejais. Vis dėlto didžiausią vidutinę žalą gyventojams ir toliau daro telefoniniai sukčiai. Nors jų atakų skaičius yra gerokai mažesnis ir nepatenka tarp 5 labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų, vidutiniškai padaromi nuostoliai sudaro apie 10 tūkst. eurų“, – teigia Ž. Augonė.

Siekiant išvengti sukčių pinklių, gyventojams patariama neatskleisti asmeninių ir prisijungimo duomenų, nespausti e. laiškais ar žinutėmis gautų nuorodų, kur reikia suvesti tokius duomenis; itin atsargiai vertinti internetu iš nepažįstamų asmenų gautus pasiūlymus investuoti; sulaukus skambučio iš užsienio kalba kalbančio žmogaus, kuris prisistato lietuviško banko ar kitos šalies institucijos atstovu, nutraukti pokalbį.