Išmanųjį telefoną šiandien galima prilyginti šveicariškam peiliukui, kai turint vieną įrankį galima atlikti daugybę kasdienių užduočių. Apytiksliai skaičiuojama, kad „AppStore“ siūlo beveik 2 mln. programėlių, o „GooglePlay“ – virš 3 mln. Visgi nemaža dalis šalies gyventojų išnaudoja tik labai mažą dalį išmaniųjų telefonų teikiamų galimybių.
Per pastarąjį dešimtmetį išmaniųjų telefonų galimybės smarkiai išaugo. Nors pažangiausių modelių kainos išliko pakankamai aukštos, vidutinės ar ekonominės klasės modeliai prienami daugeliui. Jie pagal savo funkcijas vos keleriais metais atsilieka nuo rinkos flagmanų, ir už nedidelę kainą galima turėti universalų įrankį įvairioms kasdienėms užduotims, darbui ar pramogoms. Tad ką šiandien gali išmanusis telefonas, kurį daugelis šiandien nešiojamės savo kišenėse ar rankinėse.
Beveiki visi mobiliojo ryšio planai siūlo praktiškai nemokamas trumpąsias žinutes, tačiau sutiksite, kad šis būdas bendrauti – jau kiek senstelėjęs. Šiuo metu dominuoja žinučių ir pokalbių programėlės „Messenger“, „Viber“ ar „WhatsApp“. Daugelis jų leidžia bendrauti ne vien susirašinėjant tekstu, bet ir per balso ar vaizdo skambučius.
Bendravimą per vaizdo pokalbius pandemijos metu įvaldė biurų darbuotojai, iš kurių daugeliui pastaruoju metu teko darbuotis iš namų. Įmonėse tapo įprasta naudoti „Microsoft Teams“, „Zoom“ ar „Google Meet“ platformas. Jų patogumas tas, kad galima prisijungti ir per kompiuterį, ir per atitinkamas programėles telefone.
Socialiniai tinklai – tai dar viena virtuali vieta, daugeliui jau tapusi naujienų, ir pramogų, ir šeimos rato erdve. Universaliausias iš socialinių tinklų yra „Facebook“, prie kurio yra prisijungusi didesnioji dalis šalies gyventojų. Tuo metu „Linkedin“ tinkle dažniau registruojasi profesines ambicijas puoselėjantys žmonės. „Instagram“, „TikTok“ ir „Snapchat“ tinklus pamėgusi jaunesnio amžiaus auditorija.
Nors keliavimo galimybės šiuo metu suvaržytos, pasibaigus karantinui vėl dažniau savo telefonuose ieškosime tokių programėlių, kaip pavėžėjimo paslaugas siūlančios „Bolt“ ar „Uber“, elektroninio viešojo transporto bilieto „m.Ticket“, parkavimo programėlių „m.Parking“ ar „uniPark“.
Kelionėms už šalies ribų greičiausiai pravers programėlės „Skyscanner“ ar „Momondo“, kurios siūlo rasti geriausią skrydžių kainą. Gyvenamosios vietos užsakymui pasitelksime programėles „Booking.com“ ar „Airbnb“, o patarimų apie lankytinas vietas ir restoranus ieškosime programėlėje „Tripadvisor“.
Aišku, keliavimas nuosavu ar išsinuomotu automobiliu nebeįsivaizduojamas be tokių programėlių, kaip „Google Maps“ ar „Waze“. Pastarosios pagal savo patogumą ir pateikiamos informacijos galimybes jau senokai pranoksta automobilines ar dedikuotas navigacijos sistemas. Be to, „Waze“ programėlėje realiuoju laiko pateikiama eismo informacija ir kitų vairuotojų palikti įspėjimai apie spūstis keliuose. Todėl ji gali būti naudingas įrankis ir kasdienėms kelionėms automobiliu.
Tiesa, telefono naudojimas navigacijos funkcijai automobilyje atlikti turi du minusus. Pirma, telefonui reikia specialaus laikiklio, kuris turi būti pritvirtintas gerai matomoje vietoje. Tą ne visada patogu padaryti. Antra – navigacijai sunaudojama nemažai duomenų, todėl būnant užsienyje tai gali būti gana brangu. Pirmąją problemą gali padėti išspręsti automobilio multimedijos sistema su „Android Auto“ ar „Apple Car Play“, o antruoju – vietinė SIM kortelė ar „Google Maps“ su iš anksto parsisiųstais žemėlapiais.
Kelionės daugeliui yra neatsiejamos nuo fotografijos, tačiau paradoksas tas, kad vis mažiau žmonių į jas pasiima fotoaparatą. Jis iš tiesų tapo mažai reikalingas, kai išmaniųjų telefonų nuotraukų kokybė tobulėja kasmet. Nors pagrindinis telefoninės fotografijos apribojimas yra optinių elementų dydis, jį telefonų gamintojai sprendžia sugrupuodami skirtingų parametrų lęšius ir naudodami pažangius vaizdų apdorojimo algoritmus ar net atskirus lustus.
Dar vienas telefonų kaip fotoaparatų pranašumas – galimybė iš karto išsaugoti padarytą nuotrauką tokioje nuotolinėje saugykloje, kaip „Google Drive“, „Dropbox“ ar „Microsoft OneDrive“, ją įkelti į socialinius tinklus ar persiųsti elektroniniu paštu.
Žiūrėti tradicinę televiziją telefone šiuo metu galima per kelių Lietuvos TV paslaugų tiekėjų programėles, pavyzdžiui, „Telia Play“ ar „TV3 Play“. Nenuostabu, kad tradicinei televizijai atsiranda vis daugiau alternatyvų – tai „Youtube“, „Netflix“, HBO ar „Amazon Prime“ paslaugos. Jas visas taip pat galima pasiekti telefone. Ieškantiems intelektualesnio turinio – trumpų prezentacijų aktualiomis temomis programėlė TED.
Telefonai seniai pakeitė kompaktinių plokštelių ar MP3 failų kolekcijas kompiuteryje. Dabar didžioji dalis pasaulio muzikos tapo prieinama bet kur ir bet kada per tokias programėles kaip „Spotify“, „Apple Music“ ar „YT Music“.
Vertinantys itin aukštą garso kokybę gali išbandyti programėlę „Tidal“, kurioje galima rasti studijinės garso kokybės įrašų. Tuo metu norintiems sužinoti skambančios dainos pavadinimą ir jos atlikėją pravers „Shazam“ ar „SoundHound“.
Išmanusis telefonas gali atstoti žaidimų kompiuterį – jam skirta gausybė žaidimų nuo paprasčiausių dėlionių iki loginių galvosūkių ar įspūdinga grafika išsiskiriančių lenktynių.
Turėdami išmanųjį telefoną po ranka galite pamiršti apie dokumentų skanerius. Dokumento kopiją kur kas greičiau padarysite, reikiamu formatu paversite ir persiųsite su tokiomis programėlėmis kaip „CamScanner“, „Dropbox“ ar „OneDrive“. Be to, jos automatiškai gali ištiesinti dokumento kampus ar sulyginti spalvas, tad dažniausiai gausite idealią kopiją.
Beje, telefonu galite nuskanuoti ir jame išsaugoti tokius svarbius dokumentus kaip pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. Tokiu atveju nereikės jų nuolatos su savimi nešiotis, ir po ranka visada turėsite aktualius asmens duomenis. Tiesa, nepamirškite pasirūpinti tinkamu telefono apsaugos užraktu.
Telefonas gali atlikti ir protingos užrašinės, kuri nuolat primins apie darbus ir kitus įsipareigojimus, funkciją. Tam naudinga programėlė „Keep Notes“ ar „Microsoft To Do“. Pastarojoje galima susikurti kategorijas (darbai namuose, ką reikia nusipirkti, ką nebenaudojamo reikia parduoti, ką pasiimti į kelionę, pirkinių sąrašas maisto parduotuvėje ir pan.) bei dalintis užduotimis su kitais šeimos nariais. Joje taip pat galima priskirti už užduotis atsakingus žmones bei nustatyti laiką, iki kada užduotis turi būti padaryta.
Jei telefone turite kvalifikuotą „Smart-ID“ ar mobilųjį parašą, su jais galėsite pasirašyti gautus elektroninius dokumentus. Norint tai padaryti, juos reikės įkelti į „iSign.lt“ svetainę arba pasinaudoti programėle „Dokobit“.
Vis daugiau namų prietaisų tampa išmanūs – juos galima prijungti prie vietinio interneto tinklo ir valdyti per telefoną. Tokie prietaisai dažniausiai yra suderinami su „Apple Home“ ar „Google Home“ platformomis. Tai reiškia, kad tam tikras jų funkcijas galėsite valdyti per savo telefoną.
Kai namuose yra daugiau prietaisų, kuriuos galima susieti su telefonu, tampa įmanoma sukurti įvairius scenarijus, pavyzdžiui, kad įėjus pro namų duris visame bute įsijungtų foninis apšvietimas, o išėjus visos šviesos būtų išjungtos vieno mygtuko spustelėjimu.
Nauji automobiliai taip pat vis dažniau aprūpinami tam tikromis nuotolinio valdymo funkcijomis, kurios leidžia lengviau surasti aikštelėje pastatytą automobilį, įjungti salono pašildymą ar net išlipus iš automobilio įvaryti jį į stovėjimo vietą.
Banko programėlė išmaniajame telefone šiais laikais yra kur kas svarbesnė negu piniginė su grynaisiais ir visomis joje esančiomis mokėjimo kortelėmis. Pavyzdžiui, „Swedbank“ banko programėlėje be įprastų likučio patikrinimo ar pavedimo funkcijų galima rasti automatiškai atliekamą išlaidų skirstymą į kategorijas, bekontakčius mokėjimus telefonu ar galimybę pateikti paraišką dėl paskolos.
Telefonams skirtas programėles turi daugelis didžiųjų Lietuvos ar užsienio prekybininkų, pavyzdžiui, „Barbora“, „Pigu.lt“, „Senukai“, „Vinted“ ar „AliExpress“. Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ yra išleidusi specialią programėlę atsiskaitymams jos parduotuvėse, kuri automatiškai pritaiko nuolaidą ir išsaugo skaitmeninius čekius.
Dar vienas patarimas pabaigai. Įsigijus išmanųjį telefoną, jame galima rasti įvairių gamintojo įdiegtų programėlių. Kai kurios jų yra skirtos tik vienai iš pagrindinių operacinių sistemų – „iOS“ arba „Android“.
Norint „neprisirišti“ prie vienos iš ekosistemų, patarčiau rinktis populiarias programėles, prieinamas įvairių gamintojų įrenginiuose. Taip nereikės spręsti dilemos prireikus pakeisti įrenginį – kad ir kokio gamintojo telefoną įsigysite, naudojant visose platformose veikiančias programėles perkelti visą aktualią informaciją iš seno įrenginio į naują bus žymiai paprasčiau.