Eksperto komentaras

Kokias pavasarines karantino pamokas teks prisiminti šį rudenį?

Kokias pavasarines karantino pamokas teks prisiminti šį rudenį?
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
2020-09-24

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus. Tačiau ar visas pamokas išmokome ilgam?

Tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam 

Kad ir kaip klostytųsi situacija toliau, būsimus pokyčius kasdieniam gyvenimui šį kartą priimsime lengviau. Kaip rodo bendrovės „PHD Lietuva“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, situaciją šalyje kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas, 67 proc. šalies gyventojų vertino kaip sudėtingą arba labai sudėtingą. Praėjus 6 savaitėms nuo karantino pradžios, taip manančiųjų sumažėjo iki 17 proc., tuo metu 45 proc. gyventojų galvojo, kad situacija yra vidutinio sudėtingumo, o 29 proc. – kad situacija jau yra nesudėtinga. 

Tai rodo, kad šalies gyventojai gana greitai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusio kasdienio gyvenimo aplinkybių. Be to, ir pats virusas nepadarė tokios didelės neigiamos įtakos, kokios galbūt buvo baiminamasi iš pradžių.

Dar vienas įdomus aspektas – didesnė dalis gyventojų savo asmeninę finansinę situaciją yra linkę vertinti optimistiškiau nei šalies ekonomines perspektyvas. Beveik pusė šalies gyventojų laikosi nuomonės, kad jų finansinė situacija per artimiausius 3–6 mėn. nepasikeis, kas penktas tikisi jos pagerėjimo, o 18 proc. – pablogėjimo. 

Kadangi šalies ekonomikos perspektyvos nemaža dalimi priklauso nuo gyventojų lūkesčių, pozityvus požiūris į ateitį palankiai veikia visą šalies ūkį. Šią tendenciją atspindi ir, pagal „Swedbank“ duomenis, nuo vasaros pradžios nuosekliai augančios vartojimo išlaidos.

Ar pasiruošę naujiems sukrėtimams?

Reikia pabrėžti, kad pozityvus nusiteikimas dėl ateities neturėtų skatinti beatodairiško išlaidavimo. Prasidėjus karantinui, daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų teigė, kad tai turėjo neigiamos įtakos jų šeimos finansams. Praėjus trims mėnesiams nuo karantino pradžios, 38 proc. gyventojų nurodė tebejaučiantys neigiamą įtaką savo finansams.

Tai rodo, kad nemaža dalis šalies gyventojų tokiems išbandymams finansiškai nebuvo pasiruošę. Nors pats situacijos vertinimas smarkiai pagerėjo po pusantro mėnesio nuo karantino pradžios, tačiau su finansiniais išbandymais susiduriančių žmonių skaičius sumažėjo tik nežymiai.

Prasidėjus karantinui, 7 iš 10 šalies gyventojų teigė, kad svarbu turėti finansinį rezervą. Tačiau realybėje santaupų juodai dienai atsidėjęs buvo tik maždaug kas penktas šalies gyventojas. 

Visgi taupančiųjų šalyje padaugėjo − „Swedbank“ duomenys rodo, kad pirmąjį karantino mėnesį aktyviai taupančių gyventojų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Be to, vasaros pradžioje „Swedbank“ pristatytu e. taupyklės įrankiu, kuris padeda automatizuoti taupymą, naudojasi keliasdešimt tūkstančių žmonių, jų bendrai sukaupta suma jau yra perkopusi 1 mln. eurų.

Nauji įgūdžiai pravers

Karantino laikotarpis kai kam suteikė ir naujų galimybių – daugiau nei 20 proc. gyventojų karantino laikotarpį išnaudojo asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai. Džiaugsmas dėl asmeninio augimo nuo krizės neapsaugos, turbūt pasakysite. 

Bet čia reikėtų patikslinti: atnaujinę turimus ar įgiję naujų įgūdžių galbūt paklosite pamatus palankiems karjeros pokyčiams, sustiprinsite savo profesinę poziciją ar praversite duris į naujas sritis.

Jei per karantiną atsiranda daugiau laisvo laiko ir sumažėja laisvalaikio praleidimo pasirinkimų, kai kelionės ar susitikimai su draugais buvo apriboti, reikėtų stengtis išnaudoti jį produktyviai. Todėl net dirbant iš namų naudinga susiplanuoti dieną ir numatyti vieną ar kitą valandą asmeniniam tobulėjimui.

Tamsioji mūsų elgsenos pusė

Kiekvienas sukrėtimas ar neigiama patirtis mus visuomet priverčia pagalvoti, kad nuo šiol elgsimės geriau. Šiuo atveju – daugiau taupysime, geriau planuosime savo finansus ir leisime pinigus protingiau. Jei visas pamokas būtume linkę besąlygiškai įsisavinti, jau šiandien nemaža dalis namų ūkių turėtų pastebimai daugiau santaupų nei prieš pandemiją ir naujų neapibrėžtumo laikų lauktų ramiau.

Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, nors taupančiųjų gyventojų yra daugiau nei prieš karantiną, pirmąjį karantino mėnesį smarkiai išaugęs taupančiųjų skaičius vėliau krito.  

Tai, kad karantino metu išmoktos pamokos ne visiems išliks ilgam, rodo ir gyventojų apklausa. Penktadalis gyventojų per karantiną nurodė, kad ketina riboti išlaidas ir taupyti, tačiau kad toks elgesys bus būdingas po 3–6 mėn., jau manė tik 15 proc. gyventojų, o šiuos įpročius išlaikyti po metų tikėjosi vos 7 proc.

Visgi tai yra universalios finansinės pamokos, kurias įsiminti reikėtų nepaisant pandemijų ir krizių. Gyvenime asmeniniai finansiniai netikėtumai taip pat gali sukelti nemažų problemų, o tuomet finansinė pagalvė ar įprotis kruopščiai planuoti finansus būna aukso vertės.

Gyventojų apklausą atliko „PHD Lietuva“, jos metu apklausti 873 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 74 metų nuomones ir vertinimus. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.