Audros ir liūtys vis dažniau apgadina turtą: žalą jau patyrė beveik kas ketvirtas

Per pastaruosius penkerius metus beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas patyrė stichinių reiškinių sukeltų nuostolių savo turtui, parodė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Statistika rodo, kad tokių atvejų sparčiai daugėja. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, dėl įvairių gamtos stichijų sukeltų žalų  2026 m. pradžioje buvo išmokėta beveik 1,5 mln. eurų – tiek pat kiek per visus 2025 metus.

„Stichiniai reiškiniai – audros, liūtys ar kruša – daugeliui vis dar atrodo kaip retos ir išskirtinės situacijos, tačiau praktika rodo, kad su jų padariniais gyventojai susiduria gerokai dažniau nei tikisi. Net ir viena stipri audra gali pridaryti nemažos finansinės žalos – nuo apgadinto stogo ar išdaužtų langų iki sugadinto automobilio ar šiltnamio. Vien mūsų bendrovė per pirmuosius šių metų mėnesius užfiksavo 15 procentų daugiau žalos atvejų nei 2025 m. per visus metus, o stichijų žala gyventojų turtui siekia apie 1,5 mln. eurų. Todėl svarbu įvertinti, ar būstas ir kitas turtas yra tinkamai apsaugoti“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

Tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis stichinių reiškinių žalą patyrusių gyventojų įvardijo, jog nukentėjo jų būstas, panašiai tiek pat nurodė automobilius, o dar didesnė dalis susidūrė su kitam turtui padaryta žala. Dažniausiai tai įvairūs kieme ar prie būsto esantys objektai ar infrastruktūra – pavyzdžiui, tvoros, stoginės ar terasos, kurios pirmiausiai nukenčia per audras ar stipresnius vėjus.

Stichinių reiškinių sukeltos žalos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų

„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, vien pernai dėl gamtinių jėgų sukeltų buvo registruota beveik 1,8 tūkst. draudimo žalų . Vidutinė vienos žalos nuostolių suma siekė 1000 eurų, o didžiausios fiksuotos žalos siekė ir 64 tūkst. eurų. Metų pradžioje daugiausia registruoti pranešimai apie vėjo ir sniego žalas, o rudenį daugiausia fiksuoti atvejai, susiję su vandens prasiskverbimu per konstrukcijas.

„Gyventojai susiduria su vėjo nuplėštų konstrukcijų, lietaus vandens prasiskverbimo ar sniego sukeltais pažeidimais. Neretai žalų mastas paaiškėja tik po kurio laiko – pavyzdžiui, kai po ilgesnio lietingo laikotarpio vanduo pradeda skverbtis per pastato konstrukcijas. Tokiais atvejais net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelis pažeidimas gali virsti brangiai kainuojančiu remontu“, – pažymi L. Garbenčius.

Pats metas pasiruošti audrų ir liūčių sezonui

Pavasarį gyventojams pravartu iš anksto pasirūpinti būsto ir jo aplinkos saugumu. Šiltuoju metų laiku dažniau kyla stipresni vėjai, audros ar gausesnės liūtys, kurios gali apgadinti stogus, kieme esančius objektus ar sukelti kitų nuostolių. Šylant orams ir prasidedant aktyvesniam lauko sezonui, gyventojai į kiemus ar terasas išneša lauko baldus, kepsnines, įrengia stogines, pavėsines, batutus ar kitus lengvesnius statinius. Būtent tokie objektai neretai pirmiausia nukenčia per stipresnius vėjus ar audras.

„Dalį galimų turto nuostolių galima sumažinti iš anksto pasirūpinus būsto ir jo aplinkos saugumu dar prieš prasidedant audringesniam metų laikui. Pavyzdžiui, tinkamai pritvirtinti kiemo objektai, tvarkingos lietaus nuvedimo sistemos ar laiku pastebėti smulkūs pažeidimai gali padėti išvengti didesnių žalų. O jei stichiniai reiškiniai vis dėlto pridarytų nuostolių, tinkama turto draudimo apsauga leidžia išvengti netikėtų finansinių išlaidų“, – sako L. Garbenčius.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų amžiaus šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją