Tyrimas: nors studentų finansinė padėtis gerėja, 7 iš 10 studentų finansiškai remia tėvai

Per pastaruosius dvejus metus pastebimai išaugo didesnes mėnesio pajamas gaunančių studentų skaičius, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas studentų finansinės elgsenos tyrimas. Šiandienos studentų pajamos per mėnesį dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 500 eurų. Visgi tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų parama yra svarbus pajamų šaltinis 7 iš 10 studentų, o darbo atlyginimą nurodo gaunantys 6 iš 10 studentų.

„Gerėjančiai studentų finansinei padėčiai daugiausiai įtakos turėjo ekonomikos augimą pajutusios jų tėvų pajamos – tėvai turi vis daugiau galimybių paremti savo vaikus ir pinigais, ir materialiniais dalykais. Be to, vis daugiau studentų išnaudoja palankias darbo rinkos tendencijas ir savo biudžetą papildo dirbdami. Visgi nemaža dalis studentų bent retkarčiais susiduria su pinigų trūkumu, ir šią problemą jie sprendžia mažindami vartojimo išlaidas arba prašydami tėvų pagalbos“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, maždaug 2 iš 3 (69 proc.) šalies studentai, kaip ir prieš dvejus metus, gali disponuoti ne didesnėmis nei 500 eurų mėnesio pajamomis. Tačiau nuo 2016-ųjų pastebimai padaugėjo studentų, kurie patenka į didesnių pajamų grupes, taip pat mažėjo mažesnes mėnesio pajamas gaunančių studentų skaičius.

Pavyzdžiui, šiuo metu didesnioji studentų dalis (23 proc.) nurodo per mėnesį gaunantys nuo 300 iki 500 eurų pajamų. Tuo metu prieš dvejus metus didesnioji dalis (25 proc.) studentų gaudavo mėnesio pajamas, kurios siekė nuo 200 iki 300 eurų.

Pasak J. Cvilikienės, pastebimai išaugo nuo 500 iki 1 000 eurų pajamų per mėnesį gaunančių studentų dalis – 2016 m. ji sudarė 12 proc., o 2018 m. ji jau siekia 19 procentų. Tiesa, mažiausioje pajamų grupėje iki 100 eurų esančių studentų dalis beveik nepasikeitė: prieš dvejus metus ji sudarė 11 proc., o šįmet – 12 procentų.

Išaugo išlaidos maistui ir būstui

Absoliučios daugumos (84 proc.) studentų išlaidos per mėnesį neviršija 500 eurų, o dažniausiai išleidžiama pinigų suma svyruoja nuo 200 iki 300 eurų.

„Daugiausiai pinigų per mėnesį studentai išleidžia trims pagrindiniams dalykams. Maistui jie skiria vidutiniškai apie 112 eurų, būstui apie 83 eurus, laisvalaikiui – apie 40 eurų per mėnesį. Palyginus su situacija prieš dvejus metus, išlaidos maistui padidėjo 21 euru, būstui 10 eurų, laisvalaikiui 4 eurais“, − studentų išlaidų pokyčius komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tuo metu išlaidos, skirtos transporto reikmėms, drabužiams ir avalynei, asmens higienos ir kosmetikos prekėms palyginamuoju 2016-2018 m. laikotarpiui keitėsi nežymiai.

J. Cvilikienės teigimu, remiantis tyrimo rezultatais studentų išlaidos ir gaunamos mėnesinės pajamos yra gana panašios, visgi pusė apklaustųjų minėjo, jog stengiasi taupyti.

„Siekiant taupyti ir sukaupti didesnę pinigų sumą, svarbu tai daryti reguliariai. Visgi studentams planuoti savo išlaidas nėra paprasta, nes didelė dalis savarankišką gyvenimą pradedančių jaunų žmonių jaučia finansinių žinių trūkumą. Šias švietimo spragas siekiama užpildyti įvairiomis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, šių metų kovą duris atvėrė „Swedbank“ Finansų laboratorija, kurioje būsimieji studentai kviečiami gilinti savo finansines žinias ir geriau pasiruošti savarankiškam gyvenimui“, – teigia „Swedbank“ atstovė.

Tėvų parama – vis dar gyvybiškai svarbi

Pagrindiniu pajamų šaltiniu didžiajai daliai (73 proc.) studentų išlieka finansinė tėvų parama. Be to, absoliuti dauguma studijuojančių jaunuolių (9 iš 10) sulaukia artimųjų paramos natūra, pavyzdžiui, maisto produktais.

Pasak J. Cvilikienės, palyginti didelė dalis studentų – 59 proc. – nurodo, jog prie mėnesio pajamų prisiduria dirbdami. Tokių studentų dalis prieš dvejus metus buvo šiek tiek mažesnė ir sudarė 52 procentus. Darbo užmokestį, kaip pajamų šaltinį, dažniau nurodo 22 metų ir vyresni respondentai, studijuojantys magistrantūros studijų programose.

Apie trečdalis (30 proc.) studentų, kaip vieną iš pajamų šaltinių, įvardija ir gaunamas stipendijas.

Kai išlaidos viršija pajamas

Nepaisant pastaraisiais metais išaugusių pajamų ir skirtingų pajamų šaltinių, 2 iš 3 studentų teigia bent retkarčiais susiduriantys su pinigų trūkumu. Įdomu tai, kad pinigų trūkumą dažniau patiria studijuojantys ir tuo pačiu metu dirbantys studentai (74 proc.), negu tie, kurie tik studijuoja (60 proc.).

Pritrūkę pinigų, studentai renkasi įvairius būdus šiai problemai spręsti. 71 proc. studentų sumažina vartojimo išlaidas, virš 50 proc. pasitelkia savo santaupas, dar beveik 40 proc. nusprendžia kreiptis į tėvus ir pasiskolinti pinigų iš jų.