Baltijos rinkos: prekybą akcijomis „atvėsino“ investuotojų susidomėjimas obligacijomis

Per 2024 m. Baltijos šalių biržų indeksai nežymiai pakilo, tačiau atsiliko nuo Europos ir ypač JAV rinkų. Įtakos tam turėjo dėl geopolitinės situacijos į regioną vis dar atsargiai žiūrintys užsienio investuotojai ir itin suaktyvėjusi obligacijų rinka. Prekyba akcijomis „Nasdaq Baltic“ krito trečius metus iš eilės ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m., o labiausiai investuotojų aktyvumas sumažėjo Talino biržoje.

„Pagrindinis vietinis akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ 2024 m. pasistiebė 1,5 proc., pademonstravęs šiek tiek prastesnį rezultatą nei  2023 m., kuomet fiksuotas 4 proc. augimas. Iš daugiau nei 70-ies listinguotų įmonių praėjusiais metais pakilo tik 26-ių akcijų kainos. Regiono akcijų rinkai nepadeda tai, kad dėl sudėtingos geopolitinės situacijos pasitraukė užsienio investuotojai, o vietos investuotojai pradėjo migruoti į per pastaruosius keletą metų suaktyvėjusią obligacijų rinką“, – sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Europos akcijų indeksas „STOXX Europe 600“ 2024 m. paaugo 6 proc., taip pat stipriai atsilikdamas nuo tendencijų, kurias matėme didžiausioje pasaulio akcijų rinkoje už Atlanto. Vedamas į priekį technologijų bendrovių brangimo, JAV pagrindinis indeksas „S&P 500“ pašoko 23 proc. ir antrus metus iš eilės fiksavo didesnį nei 20 proc. augimą.

Du nauji vardai Rygos biržoje

Praėjusiais metais Baltijos rinkoje įvyko 2 pirminiai ir 2 antriniai akcijų platinimai. Palyginti nedidelis naujų žaidėjų skaičius vietinių akcijų rinkoje atitinka tarptautines tendencijas – pasaulinės IPO apimtys 2024 m. krito trečius metus iš eilės.

„Didžiausiu IPO Baltijos biržose tapo 2024 m. Latvijos transporto priemonių bei vartojimo finansavimo įmonės „Eleving Group“ spalio mėnesį įgyvendintas pirminis viešas akcijų siūlymas, kurio metu buvo pritraukta 29 mln. eurų. Paraiškas įsigyti akcijų pateikė 4,5 tūkst. investuotojų, o paklausa apie 20 proc. viršijo norimą išplatinti kiekį. Tai yra ketvirtas didžiausias Baltijos šalių IPO nuo 2020 m.“, – naujus rinkos žaidėjus apžvelgia V. Lapė.

Kitas debiutas Rygos biržoje buvo kur kas kuklesnis – rūšinės kavos gamintoja „Kalve Coffee“ išplatino akcijų už 1,16 mln. eurų daugiau nei tūkstančiui investuotojų.

Didžiausias metų antrinis akcijų platinimas priklauso Estijos nekilnojamojo turto fondui „EfTEN Real Estate Fund“. Gruodį jis naujoms investicijoms iš daugiau nei 800 investuotojų pritraukė 11,8 mln. eurų, tačiau tai buvo apie 40 proc. mažiau nei norėta išplatinti suma. Bendrovės teigimu, pasiekti pirminio tikslo sutrukdė išaugęs investuotojų dėmesys obligacijoms ir jų netikėjimas tvariu Baltijos NT rinkos atsigavimu.

Pasiteisinusios investicijos į „Infortar“

Tarp didesnių įmonių per 2024 m. labiausiai pabrango Estijos investicijų bendrovė „Infortar“, kurios akcijos kaina pašoko net 66 proc.

„Ši akcija biržoje debiutavo tik 2023 m. gruodį, todėl tokie rezultatai buvo puiki dovana jos IPO dalyvavusiems investuotojams. „Infortar“ akcijos kainos šuoliui pirminį impulsą davė vasario mėnesį paskelbti dividendai, kurie buvo 3 kartus didesni nei numatyta dividendų politikoje bei viršijo 11 proc. pajamingumą nuo akcijų kainos prieš šią naujieną“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Minėtos įmonės rinkos kapitalizacija per metus išaugo nuo 547 mln. eurų iki 916 mln. eurų ir tik 1 mln. eurų atsiliko nuo trečios stambiausios Baltijos biržų bendrovės – Lietuvos telekomunikacijų grupės „Telia Lietuva“. Rugpjūtį investicijų bendrovė užbaigė savanorišką siūlymą supirkti Estijos keltų operatorės „Tallink“ akcijas ir įgijo jos kontrolę, padidindama valdomų akcijų dalį nuo 46,8 proc. iki 68,5 proc.

Antra daugiausiai uždirbusi didesnė akcija buvo Lietuvos investicijų bendrovė „Invalda INVL“, fiksavusi 58 proc. prieaugį. „Akcijos kaina sekė grynųjų aktyvų vertės šuolį. 2024 m. lapkričio pabaigoje paskelbti 9 mėn. rezultatai parodė, kad bendrovės vienai akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė pakilo apie 50 proc. iki 16,85 eurų, o grynasis pelnas pašoko net 7 kartus“, – atkreipia dėmesį V. Lapė.

Praėjusiais metais investuotojus taip pat džiugino Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės. „Vilkyškių pieninės“ akcijos kaina pašoko 55 proc., „Žemaitijos pieno“ – 34 proc., „Rokiškio sūrio“ – 23 proc., „Pieno žvaigždžių“ – 21 proc. Šių įmonių akcijos brango dėl pagerėjusių finansinių rezultatų. Pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninės“ 2024 m. 9 mėn. grynasis pelnas buvo beveik du kartus didesnis nei ankstesniais metais.

Tarp labiausiai atpigusių – „Auga“ ir „Novaturo“ akcijos

Lietuvos žemės ūkio įmonių grupės „Auga“ akcijų kaina smuko 80 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija metų pabaigoje tesiekė 14 mln. eurų. Besitęsianti nuostolinga veikla praėjusių metų pabaigoje atvedė prie nemokumo – bendrovė nepajėgė refinansuoti ir išpirkti 20 mln. eurų obligacijų emisijos, kurios terminas baigėsi gruodžio mėnesį.

„Auga“ inicijavo restruktūrizaciją žadant atsiskaityti su obligacijų savininkais iki 2026 m. pabaigos. Restruktūrizavimo planui dar turi pritarti „Auga“ kreditoriai ir akcininkai, o tai, bendrovės teigimu, galėtų įvykti iki 2025 m. vidurio.

Kita investuotojų lūkesčių nepateisinusi bendrovė – kelionių organizatorius „Novaturas“, kurio akcijos kaina praėjusiais metais smuko 58 proc. Kitaip nei tikėjosi investuotojai, 2023 m. 3,6 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi bendrovė neišmokėjo dividendų, argumentuodama, kad kreditą suteikęs bankas nedavė tam leidimo.

Kita problema tapo dėl išaugusios konkurencijos reikšmingai kritę „Novaturo“ finansiniai rezultatai – per 2023 m. 9 mėnesius uždirbtą 5,5 mln. eurų grynąjį pelną praėjusiais metais pakeitė 5,2 mln. eurų nuostolis.

Nepalankūs metai buvo ir Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovei bei aktyviausiai 2023 m. prekiautai akcijai „Enefit Green“. Jos akcijų kaina krito 22 proc., o rinkos kapitalizacija susitraukė daugiau nei 200 mln. eurų. Bendrovės patrauklumą investuotojų akyse smukdė  2 kartus sumažinti dividendai, neigiamos nuotaikos atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir kontroliuojančios įmonės „Eesti Energia“ patirti nuostoliai dėl prekybos išvestinėmis priemonėmis.

Investuotojus suviliojo vietos įmonių obligacijos

2024 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito trečius metus iš eilės ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. Praėjusiais metais akcijų prekybos apyvarta visose trijose biržose sudarė 401 mln. eurų – 16 proc. mažiau nei prieš metus ir daugiau kaip 2 kartus mažiau už 2021 m. užfiksuotą piką (917 mln. eurų). Iš visų listinguotų bendrovių tik 23-ijų akcijos užfiksavo augusį investuotojų aktyvumą.

Investuotojų aktyvumas labiausiai krito Talino biržoje – akcijų apyvarta čia smuko 21 proc. iki 237 mln. eurų. Bet ji vis tiek išsaugojo aktyviausios Baltijos šalių biržos vardą ir sudarė 59 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.

Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas susitraukė mažiausiai – 7 proc. iki 150 mln. eurų, o jos dalis bendroje Baltijos apyvartoje nežymiai ūgtelėjo nuo 34 proc. iki 37 proc. Nepaisant dviejų debiutavusių akcijų, Rygos biržoje akcijų prekybos apyvarta leidosi 11 proc. ir tesudarė 13 mln. eurų – tik 3 proc. bendro „Nasdaq Baltic“ lygio.

„Panašu, kad prie toliau mažėjančio investuotojų susidomėjimo Baltijos akcijų rinka galėjo prisidėti ir per paskutinius dvejus metus stipriai išaugęs vietinių obligacijų, orientuotų į neprofesionalius investuotojus, segmentas. Obligacijų populiarumą tarp vietos investuotojų nulėmė tai, kad jos siūlo aiškią ir santykinai aukštą grąžą bei likvidumo klausimą eliminuojantį išpirkimą po kelerių metų“, – sako „Swedbank“ ekspertas.

Skaičiuojama, kad vien 2024 m. įvyko daugiau nei 50 nereitinguotų Baltijos šalių įmonių obligacijų platinimų, per kuriuos iš investuotojų buvo pritraukta apie pusė milijardo eurų. Tai yra didesnė suma nei metinė „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta.

Augo prekyba Šiaulių banko ir LHV akcijomis

Likvidžiausių akcijų penketuko sudėtis išliko tokia pati kaip ir 2023 m., tačiau buvo persiskirstyta pozicijomis. Iš 3-ios vietos į 1-ąją pakilo bei aktyviausiai prekiauta Baltijos šalių akcija tapo Estijos bankas LHV, kurio prekybos apyvarta ūgtelėjo 7 proc. iki 63 mln. eurų.

Antrus metus iš eilės antra likvidžiausia pozicija buvo Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis“. Ji pasiekė 60 mln. eurų apyvartą – 5 proc. mažiau nei prieš metus. 3-ioje vietoje atsidūrė Šiaulių bankas, pakilęs iš 4-osios. Banko akcijų apyvarta pasistiebė 2 proc. iki 53 mln. eurų. Šiaulių bankas kartu su LHV buvo vienintelės 2 įmonės visame penketuke, užfiksavusios išaugusį investuotojų aktyvumą.

2023 m. likvidžiausios pozicijos „Enefit Green“ apyvarta smuko net 38 proc. iki 45 mln. eurų, o bendrovė atsidūrė 4-oje vietoje. Kaip ir ankstesniais metais, penketuką užbaigia „Tallink“, kurios akcijų apyvarta taip pat reikšmingai susitraukė – 26 proc. iki 33 mln. eurų. Šios penkios akcijos kartu sugeneravo daugiau nei 60 proc. trijų Baltijos biržų bendros apyvartos.