M. Laukevičius: DI išlieka pagrindiniu JAV akcijų rinkos augimo varikliu

JAV akcijų rinka 2026 m. pradžioje išlaiko stiprų augimo impulsą – prognozuojama, kad „S&P 500“ indeksas dar paaugs, o pagrindiniu rinkos varikliu išlieka dirbtinis intelektas ir su juo susijusios technologijos. Vis dėlto, optimizmui kyla iššūkių: makroekonominė neapibrėžtis, fiskalinė politika ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) valdymo rizika gali riboti tolimesnį kilimą. Tuo metu infliaciją suvaldžiusioje euro zonoje augimo ženklai išlieka atsargūs, o Kinija demonstruoja atsparumą prekybos karui, tik klausimas – kiek tvarų?

DI – vis dar ant bangos

Prognozuojama, kad JAV akcijų rinka 2026 m. kils jau ketvirtus metus iš eilės – tai patvirtina ir vidutinė metų pabaigos „S&P 500“ indekso prognozė. Strategai teigiamai vertina stabilų ekonomikos augimą, lėtėjančią infliaciją ir solidžius įmonių pelnus, tačiau dalis jų įspėja apie galimas makroekonomines rizikas ir išaugusius vertinimus.

„Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) – pagrindinė „Nvidia“ ir „Apple“ lustų tiekėja bei svarbus dirbtinio intelekto rinkos barometras – paskelbė, kad šiemet jos kapitalo išlaidos išaugs mažiausiai 27 proc. ir sieks 52–56 mlrd. JAV dolerių. „Žvelgiant į 2026 m. pirmąjį ketvirtį, tikimės, kad mūsų verslą ir toliau palaikys didelė pažangiausių technologinių procesų paklausa“, – pranešime spaudai teigė TSMC finansų direktorius Wendellas Huangas.

„Counterpoint Research“ vyresnysis analitikas Jake’as Lai CNBC pažymėjo, kad 2026-ieji bus dar vieni proveržio metai dirbtinio intelekto serverių paklausai: „DI paklausa išlieka labai didelė, todėl ji skatina bendrą lustų paklausą visoje serverių pramonėje.“

Šie signalai padeda išsklaidyti nuogąstavimus, kad euforija dėl dirbtinio intelekto artimiausiu metu gali išblėsti. Be to, TSMC nėra vienintelė bendrovė, rodanti, kad įmonės ir toliau pasirengusios skirti milijardines investicijas DI plėtrai.

Mokesčių mažinimas – palaikymas rinkai, bet ne panacėja

Prieš kiek daugiau nei metus investuotojai aktyviai ieškojo vadinamųjų Donaldo Trumpo tematikos investavimo krypčių, tikėdamiesi agresyvesnės ekonomikos skatinimo politikos. Tačiau 2026 m. Volstrito lūkesčiai Vašingtonui yra gerokai santūresni.

Pirmieji D. Trumpo prezidentavimo metai rinkoms nebuvo tokie sklandūs, kaip tikėtasi – prekybos karo planai sukėlė reikšmingus svyravimus, o rinka trumpam priartėjo prie „meškų“ teritorijos. Vėliau situaciją stabilizavo dirbtinio intelekto bumas, stiprūs įmonių rezultatai ir atvėsusi darbo rinka, leidusi FED pradėti palūkanų mažinimo ciklą. Papildomą impulsą suteikė ir 4,5 trln. JAV dolerių vertės mokesčių mažinimo paketas, kuriuo pratęsti sprendimai iš pirmosios D. Trumpo kadencijos.

Tikimasi, kad mokesčių mažinimas taps vienu iš artimiausio pusmečio augimo veiksnių, tačiau istoriškai vidurio kadencijos rinkimų metai JAV akcijoms būna sudėtingesni. Be to, didžioji dalis pagrindinių D. Trumpo darbotvarkės punktų – mokesčiai, energetika, tarifai – jau yra įgyvendinti.

Šiuo metu fiskalinis stimulas palaiko konstruktyvų požiūrį į „S&P 500“, o pelno augimo prognozės artėja prie 14 proc., vis dar daugiausia dėl DI sektoriaus. Už jo ribų mokesčių lengvatų poveikis labiau išskaidytas, tačiau kapitalo išlaidų atskaitymai ir pagreitintas nusidėvėjimas turėtų pagerinti pinigų srautus įvairiose šakose – nuo sveikatos priežiūros iki pramonės ir energetikos. Tai palaiko ir platesnio augimo lūkesčius, ypač mažesnių bendrovių segmente, nors „Russell 2000“ vis dar reikšmingai atsilieka nuo „S&P 500“.

Pramonės lygmeniu perspektyvos išlieka nevienareikšmės. Komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir vartotojų sektorių pelno maržas gali spausti politinis nepasitenkinimas aukštomis kainomis. Mažmenininkai dalį tarifų kaštų iki šiol absorbavo patys, tačiau situacija gali keistis, kai Aukščiausiasis Teismas priims sprendimą dėl bendrųjų tarifų teisėtumo.

Didžiausių pelno šuolių ir toliau tikimasi DI sektoriuje bei tarp bendrovių, tiekiančių žaliavas duomenų centrų plėtrai. Tuo pat metu nuolatinis D. Trumpo spaudimas FED, ypač artėjant naujo vadovo nominacijai, didina riziką, kad politiškai motyvuotas pinigų politikos švelninimas galėtų pakelti ilgalaikes palūkanų normas.

Didelis biudžeto deficitas jau dabar riboja akcijų paklausą, o nepalankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas tarifų klausimu situaciją galėtų dar pabloginti.

Per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ indeksas pakilo 0,78 proc., „S&P 500“ – 0,55 proc., o „Nasdaq Composite“ – 0,51 proc.

Valiutų rinkos: kronos euforija blėsta, dolerio spaudimas stiprėja

Valiutų rinkose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas neproporcingas Švedijos kronos stiprėjimas euro atžvilgiu susidūrė su realybės išbandymu. Naujausi infliacijos duomenys iš Švedijos sustiprino lūkesčius, kad centrinis bankas turi erdvės imtis labiau skatinamosios pinigų politikos.

Gruodžio mėnesį pagrindinė infliacija Švedijoje siekė 2,1 proc. – mažiau nei net žemiausia „Bloomberg“ apklausos prognozė. Tai sustiprino centrinio banko vertinimą, kad praėjusių metų pradžioje fiksuoti daugiau nei 3 proc. rodikliai buvo laikini ir daugiausia susiję su sezoniniais vasaros veiksniais. Bankas prognozuoja, kad 2026 m. CPIF infliacija sumažės iki 0,9 proc., o tai teoriškai suteikia pakankamai erdvės mažinti palūkanų normas.

Nors šiuo metu signalizuojama, kad papildomi palūkanų mažinimai šiame cikle nebūtini, sprendimai išliks labai priklausomi nuo ekonomikos atsigavimo tempo – jei jis apskritai materializuosis. Praėjusiais metais krona buvo viena stipriausių valiutų euro atžvilgiu, tačiau palūkanų normų trajektorijos tampa vis mažiau palankios tolesniam jos stiprėjimui. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiame cikle, tikima, kad palūkanų normų nebemažins, tuo metu Švedijos centrinis bankas, esant poreikiui, turi daugiau erdvės jas mažinti.

Taip pat stebime augantį spaudimą JAV doleriui. Politinė įtampa tarp D. Trumpo ir FED vadovo Jerome’o Powello greičiausiai nesukels masinio JAV turto atsisakymo, tačiau ji mažina JAV finansinių aktyvų patrauklumą ir tampa papildomu rizikos veiksniu doleriui. Kalbos apie „Sell America“ scenarijaus atgimimą kol kas atrodo perdėtos – tai ne pirmas atvejis, kai JAV administracija konfliktuoja su FED, o įtampa, tikėtina, sumažės pasibaigus J. Powello kadencijai gegužę.

Obligacijų rinkų reakcija išlieka rami: investuotojai nepanikuoja, o tai patvirtina ir stipri paklausa 30 metų JAV obligacijų aukcione. JAV akcijų rinka taip pat išlieka augimo fazėje, nors jos rezultatai pastaruoju metu atsilieka nuo Europos ir Azijos. Svarbu tai, kad JAV akcijos labiau silpnėja santykinai, o ne yra masiškai išparduodamos.

Vis dėlto, dolerio padėtis sudėtingesnė. Jį spaudžia ne tik palūkanų normų perspektyvos, bet ir nuolatinis nerimas dėl JAV biudžeto deficito bei valstybės skolos tvarumo. Jei politiniai veiksniai lemtų tolesnį JAV akcijų atsilikimą nuo pasaulinių rinkų, doleris galėtų susidurti su papildomu silpnėjimo spaudimu. Istoriškai JAV valiuta dažnai praranda vertę būtent tokiais laikotarpiais.

Per pastarąsias savaites euras dolerio atžvilgiu susilpnėjo 1,06 proc. ir nusistovėjo ties 1,16 JAV dolerio riba. Svaras sterlingų krito 1,2 proc. ir savaitės pabaigoje buvo prekiaujamas apie 1,33 JAV dolerio. Tuo metu Japonijos jena sustiprėjo 1,11 proc. dolerio atžvilgiu, kursui pasiekus apie 158 jenas už dolerį.

Obligacijų rinkos: ilgosios trukmės pajamingumų korekcija

Po euro zonos infliacijos duomenų paskelbimo ryškiausiai sureagavo ilgesnės trukmės obligacijos. Vokietijos 30 metų obligacijų pajamingumas tą dieną sumažėjo beveik 6 baziniais punktais, o panašios trukmės Prancūzijos valstybės obligacijų pajamingumas – apie 7 bazinius punktus.

Šį judėjimą verta vertinti platesniame kontekste. Per pastaruosius kelis mėnesius Vokietijos ilgalaikių obligacijų pajamingumas buvo pakilęs daugiau nei 25 baziniais punktais, todėl dalis kritimo atspindėjo techninę korekciją po reikšmingo pervertinimo.

Ilgalaikių pajamingumų kilimą pastaruoju metu skatino keli struktūriniai veiksniai: didesnės Vokietijos fiskalinės išlaidos ir su tuo susijęs rekordinis skolinimasis, mažėjanti ilgesnės trukmės obligacijų paklausa dėl Nyderlandų pensijų reformos bei augančios termino premijos. Šie veiksniai išlieka aktualūs ir po trumpalaikės korekcijos, todėl ilgalaikių pajamingumų rizika išlieka padidėjusi.

Be to, nors Vokietijos infliacija gruodį buvo stebėtinai žema, euro zonos infliacija nenukrito žemiau 2 proc. ribos, o bazinė infliacija išlieka gana stabili. Tai primena, kad ECB vis dar turi pagrindą laikytis atsargumo, o palūkanų normų perspektyva priklausys nuo tolesnių kainų ir ekonomikos duomenų.

Per pastarąsias dvi savaites JAV obligacijų pajamingumai kilo: 2 metų JAV obligacijų pajamingumas pasiekė 3,58 proc., o 10 metų – 4,22 proc. Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 2,18 proc.

Europa: infliacija suvaldyta, augimo perspektyvos išlieka trapios

Euro zonos infliacija sumažėjo iki ECB tikslo, sustiprindama lūkesčius, kad palūkanų normos išliks dabartiniame lygyje, nebent ekonominės perspektyvos reikšmingai keistųsi. ECB nuo birželio palūkanų normų nekeičia, o politikos formuotojai pabrėžia, kad skolinimosi sąlygos greičiausiai išliks stabilios gana ilgą laiką.

Gruodį euro zonos infliacija sumažėjo iki 2 proc., palyginti su 2,1 proc. lapkritį, ir atitiko tiek ekonomistų prognozes, tiek ECB tikslą. Išnykus baziniams efektams, antroje metų pusėje infliacija gali tapti net mažesnė nei 2 proc., o tai teoriškai atvertų galimybes palūkanų normų mažinimui.

Prancūzijoje infliacija gruodį sulėtėjo iki 0,7 proc., daugiausia dėl mažesnių energijos kainų, ir atitiko „Bloomberg“ apklausos lūkesčius. Vis dėlto, 2026 m. pradžioje šalies ekonominę perspektyvą temdo fiskalinis neapibrėžtumas – įstatymų leidėjams iki metų pabaigos nepavyko patvirtinti viso valstybės biudžeto.

Vokietijos ekonomika augo pirmą kartą nuo 2022 m., o vyriausybės investicijos padėjo sušvelninti užsitęsusį pramonės nuosmukį. Ekonomistai pažymi, kad fiskalinės išlaidos gali paskatinti augimą, tačiau pabrėžia ir struktūrinių reformų svarbą vidaus paklausai stiprinti.

Rinkose tai atsispindėjo nuosaikiu akcijų kainų kilimu: per pastarąsias dvi savaites „STOXX 600“ indeksas pakilo 2,10 proc., Vokietijos DAX – 1,72 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – 2,31 proc., o „OMX Baltic Benchmark“ – 1,37 proc.

JAV–Kinijos prekyba: persiorientavimas vyksta sparčiai

Kinija 2025 m. paskelbė rekordinį 1,2 trln. JAV dolerių prekybos perteklių – 20 proc. didesnį nei metais anksčiau. Nors eksportas į JAV per metus sumažėjo 22 proc., o importas iš JAV – daugiau nei 14 proc., Kinija sparčiai perorientavo eksportą į kitas rinkas.

Eksportas į Afriką išaugo 26 proc., į ASEAN šalis – 13 proc., į Europos Sąjungą – 8 proc., o į Lotynų Ameriką – 7 proc. Prekybos pertekliaus augimą daugiausia lėmė aukštesnės pridėtinės vertės prekių, tokių kaip automobiliai ir puslaidininkiai, eksportas, kuris padidėjo 20 proc. Tuo metu žemesnės vertės prekių eksportas mažėjo.

Kinijos importo apimtys iš esmės nepakito, atspindėdamos tiek silpną vidaus vartojimą, tiek siekį stiprinti ekonominį savarankiškumą. Vis dėlto augantis prekybos disbalansas kelia tvarumo klausimų. Kaip pabrėžia TVF vadovė Kristalina Georgieva, Kinija yra pernelyg didelė ekonomika, kad ilgą laiką galėtų remtis vien eksporto skatinamu augimu.

Rinkose tai atsispindėjo nevienodais pokyčiais: Japonijos „Nikkei 225“ per dvi savaites pakilo 4,06 proc., Kinijos CSI 300 – 0,3 proc., o Honkongo „Hang Seng“ – 1,89 proc.

Žaliavų rinkos: metalų kainų šuoliai ir infliacijos lūkesčių atotrūkis

Pastaruoju metu žaliavų rinkose išryškėjo augantis atotrūkis tarp infliacijos lūkesčių ir kainų dinamikos. Rekordinis aukso kainos kilimas persimetė į kitus tauriuosius ir pramoninius metalus, tokius kaip sidabras ir varis, nors infliacijos lūkesčiai išliko santūrūs.

Sidabro ir vario kainų augimą daugiausia lėmė pasiūlos trūkumas, o ne esminis paklausos sustiprėjimas. Istoriškai tokie šuoliai dažniausiai būna laikini ir nebūtinai pakeičia ilgalaikes infliacijos perspektyvas. Tai atsispindi ir rinkos dalyvių elgsenoje – daugelis infliacijos lūkesčių rodiklių rodo, kad investuotojai šiuo metu labiau akcentuoja FED dėmesį užimtumui, o ne griežtai kainų kontrolei.

Vis dėlto išlieka rizika, kad laikini pramonei svarbių žaliavų kainų šuoliai ilgainiui persiduos galutinėms prekių kainoms. Tokiais atvejais laikini veiksniai gali virsti labiau įsitvirtinusiais infliacijos spaudimo šaltiniais.

Po padidėjusio kainų nepastovumo „CME Group“ padidino tauriųjų metalų ateities sandorių užstato reikalavimus. Paradoksalu, tačiau pats sprendimas trumpuoju laikotarpiu dar labiau padidino kainų svyravimus, nes buvo tikima, jog dalis rinkos dalyvių bus priversti koreguoti ar likviduoti pozicijas.

Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ naftos kaina pakilo 3,84 proc. iki 64 JAV dolerių už barelį, WTI – 1,92 proc. iki 59 JAV dolerių. Aukso kaina tuo metu ūgtelėjo 3,30 proc. ir pasiekė 4 596 JAV dolerius už unciją.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.