Eksperto komentaras

Tvarus investavimas – jau ne tik investuotojų rūpestis

Tvarus investavimas – jau ne tik investuotojų rūpestis
Ernesta Každailytė, „Swedbank investicijų valdymas“ investicijų analitikė
2020-09-29

Būdamas aktyvus vietos kapitalo rinkų dalyvis, „Swedbank“ per savo valdomus pensijų fondus Baltijos šalių rinkoje yra investavęs apie 200 mln. eurų. Šios investicijos yra nukreiptos į vietos bendrovių veiklą, taip prisidedant prie Baltijos šalių regiono augimo. Tačiau vis svarbesnis tampa ir investicijų tvarumo veiksnys. Kodėl investuotojus tai domina ir ką jie gali patarti verslui? 

Kalbėdami apie tvarias investicijas, investuotojai dažnai naudoja trumpinį ESG (angl. environmental, social, governance), kuris gali apimti gana įvairiapusį įmonės veiklos vertinimą. 

Pavyzdžiui, vertinant aplinkos kriterijus, atsižvelgiama į tai, kokios įtakos jos veikla turi oro, vandens ar dirvožemio taršai, ekosistemoms ar žmonių sveikatai. Socialiniai veiksniai apima įmonės įtakos visuomenei vertinimą, tai yra, kaip ji rūpinasi savo darbuotojų sauga ir jų darbo sąlygomis, atsižvelgia į pamatinius žmogaus teisių reikalavimus, palaiko santykius su klientais. Valdysenos vertinimas susijęs su įmonėje taikoma vadybos praktika, vadovų ir darbuotojų užmokesčio politika, lyčių įvairove valdyme ar tuo, kaip įgyvendinamos skaidrumo nuostatos.

Šiais metais pasiteiravome verslo bendrovių, į kurias esame investavę, kokią vietą jų strategijoje užima tvarumas, ir daugeliui pateikėme savo rekomendacijų. 

Viena iš „Swedbank“ analizuotų bendrovių neturėjo pasitvirtinusi jokios tvarumo politikos ir iki šiol neruošė metinės tvarumo ataskaitos investuotojams. Kadangi šią įmonę stebime seniai, žinome, kad ji diegia efektyvius energetinius sprendimus ir mažina sunaudojamos energijos kiekį, taip pat daliai savo produktų gaminti panaudoja antrines žaliavas. Jai pasiūlėme parengti tvarumo ataskaitą ir joje įvardyti nuveiktus darbus šioje srityje. Tikėtina, kad tai gali padaryti įspūdį net tik kitiems investuotojams, bet kurti pridėtinę vertę skatinant klientus rinktis bendrovės produkciją.

Tuo metu kita analizuota bendrovė veikia vadinamosios greitos apyvartos prekių srityje. Nebetinkamos naudoti prekės dažnai išmetamos prie bendrų atliekų, nors jos galėtų būti surenkamos ir perdirbamos. Pasiteiravome, ar bendrovė ketina pirkėjams pasiūlyti galimybę surinkti naudoti nebetinkamas prekes ir pasirūpinti jų perdirbimu. Šios įmonės atstovai pažadėjo apsvarstyti tokią galimybę ir alternatyvius sprendimus.

Kelioms kitoms Baltijos biržose kotiruojamoms bendrovėms pasiūlėme ateityje į savo valdybų ar stebėtojų tarybų sudėtis įtraukti daugiau nepriklausomų narių, parengti jų veiklos vertinimo ataskaitas, kurių šiuo metu analizuodami daugelį įmonių pasigendame. 

Iš viso penkioms Baltijos šalyse veikiančioms bendrovėms pasiūlėme suformuluoti tvarumo strategiją ir suteikti galimybę su ja susipažinti investuotojams. Taip pat išreiškėme lūkestį, kad tokią strategiją ateityje parengs visos bendrovės, į kurias esame nukreipę lėšas dabar ar tai ketiname daryti ateityje.

Tiesa, savo portfelyje turėjome kelias investicijas, kurios neatitiko mūsų tvarumo politikos gairių ir kurių atstovai neparodė noro konstruktyviam dialogui, todėl jas nusprendėme parduoti.

Reikėtų akcentuoti, kad tam tikrais atvejais gali susidaryti įspūdis, kad bendrovė neatitinka tvarumo kriterijų ir į ją neturi būti investuojama, pavyzdžiui, dėl savo veiklos ji išmeta didelį anglies dvideginio kiekį ar jos gaminami produktai nėra perdirbami ir po panaudojimo tampa aplinką teršiančiomis šiukšlėmis.

Kad tokia įmonė galėtų pradėti keistis, visų pirma, jai reikalingas kapitalas, kurį gali suteikti investuotojai. Jie savo ruožtu tikisi ateityje iš to uždirbti grąžą. Svarbiausia, kad įmonės ir visas verslas apskritai būtų linkę leistis į konstruktyvų dialogą, ieškotų galimų sprendimų šių dienų iššūkiams spręsti ir rodytų rūpestį dėl geresnės visų mūsų ateities.

Čia galima paminėti keletą tarptautinių pavyzdžių. Suomijos naftos kompanija „Neste“ užsiima naftos perdirbimu, jai per trumpą laiką pavirsti tvaria įmone praktiškai neįmanoma. Bet savo strategijoje ji numačiusi iki 2035 m. sumažinti savo veikloje sugeneruojamą anglies dvideginio kiekį iki nulio, taip pat šiuo metu vysto dyzelinių degalų produktą, išgaunamą tik iš maisto pramonės atliekų ir augalinių aliejų. 

Kitas pavyzdys – pasaulinis kavinių tinklas „Starbucks“, kuris dar prieš du dešimtmečius pradėjo rūpintis, kaip sušvelninti neigiamą vienkartinių kavos puodelių poveikį aplinkai. Per šį laiką tinklas gerokai sumažino plastiko kiekį savo puodeliuose ir jų gamybos metu išskiriamą anglies dvideginio kiekį, klientams pasiūlė daugkartinio naudojimo puodelius, pradėjo naudoti iš perdirbtų pieno pakuočių pagamintas servetėles.

Šiandien investuotojai tikisi, kad Baltijos šalių bendrovės taip pat į savo veiklą pažvelgs per tvarumo prizmę ir pradės galvoti apie sprendimus, kurie padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai, padidina darbuotojų gerovę ar užtikrina skaidresnę jų valdysenos praktiką. 

Suprantama, kad tai gali būti pakankamai ilgas ir palaipsniui vykstantis procesas. Tačiau manome, kad tvarumas artimiausioje ateityje taps itin svarbiu kriterijumi visiems investicijų valdytojams. Tam pakankamai dėmesio skiriančios įmonės įgis visapusį konkurencinį pranašumą – jų prekes ir paslaugas palankiau vertins vartotojai, joms taps lengviau pritraukti naujų investicijų.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.