Neseniai baigėsi egzaminų sesija šalies mokyklose, ir dabar daugeliui abiturientų reikės priimti iki šiol svarbiausią sprendimą savo gyvenime – pasirinkti būsimą profesinį kelią. Ne visų vaikystės svajonėms bus lemta išsipildyti. Vieniems dėl pasikeitusių prioritetų, kitiems dėl to, kad paklausys tėvų rekomendacijų, tretiems – dėl per aukštos stojamojo balo kartelės. Tačiau dėl to nereikėtų per daug nusivilti.
Jei apklaustume daugiau profesinės patirties sukaupusius žmones, nemažai jų greičiausiai patvirtintų, kad nedirba to darbo, kuriam ruošėsi studijuodami ar apie kurį svajojo mokyklos suole. Jaunystės svajonėms gana dažnai būna nelemta išsipildyti dėl pokyčių rinkoje, geresnių finansinių ir augimo perspektyvų kitose srityse, o gal tiesiog dėl to, kad pasikeičia asmeniniai prioritetai.
Subrendę ir įgiję gyvenimiškos patirties, mes ne tik geriau suprantame savo galimybes, bet ir sužinome, jog turime apribojimų. Kitaip tariant, geriau save pažįstame ir žinome, ką mūsų gebėjimai ir jėgos leidžia pasiekti, kas mums patinka ir motyvuoja, o kam mes esame abejingi. Taip pat pradedame suprasti, kad ir kokią sritį pasirinktume, sėkmė niekur iš anksto nėra garantuota – norint pasiekti rezultatų, reikės dėti nuolatines pastangas, išmokti naujų dalykų, nenuleisti rankų susidūrus su kliūtimis.
Visų pirma, į mokymo įstaigą nereikia žiūrėti vien tik kaip į profesijos kalvę, kurioje jaunas žmogus būtinai turėtų įgyti specifinių įgūdžių, tinkančių tam tikrai pareigybei užimti. Universitetai ir kitos aukštosios mokyklos yra vieta, kurioje lavinamas kritinis mąstymas, gebėjimas bendrauti ir reikšti mintis, gerokai praturtinamas supratimas apie pasaulį.
Antra, jokia aukštoji mokykla negali suteikti garantijų, kad ją pabaigę gausite tokį darbą, kuris visiškai atitiks studijų dalykus, turimus įgūdžius ir leis lengvai pasiekti gerų darbinės veiklos rezultatų. Ko išmoksite studijų metais, ką ir kaip sėkmingai pritaikysite profesinėje srityje, labiausiai priklauso nuo jūsų pačių. Tai dar vienas argumentas, kodėl nereikėtų per daug pasikliauti studijomis, kaip profesijos garantu ir pratintis prie minties, kad galiausiai atsakomybė už savo ateitį teks jums.
Trečia, turėtumėte skirti laiko pažinti save ir patirti naujų dalykų. Pavyzdžiui, jei tiksliai nežinote, ką norėtumėte veikti ateityje, galbūt šiuo metu neverta skubėti rinktis konkrečių studijų, o vietoje to metams įsidarbinti ar užsiimti savanoriška veikla. Tai bus visai kitokia patirtis nei mokyklos suole ir tai leis išbandyti save naujose situacijose.
Tuo metu abiturientų tėvams reikėtų palaikyti savo vaiką, tačiau nebandyti primygtinai reikalauti ar rekomenduoti rinktis konkretų profesinį kelią. Šiandien sudėtinga tiksliai pasakyti, kokios profesijos bus perspektyvios po 15 ar 20 metų.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus paskelbta „Capgemini“ ataskaita apie ateities darbus sako, kad 2 iš 3 šiandienos pradinukų baigę mokyklą dirbs tokius darbus, kurie šiandien net neegzistuoja. Didelė tikimybė, kad ir universitetą šiandien pabaigęs žmogus po kelių dešimtmečių dirbs tokį darbą, kuriam jokia aukštoji mokykla jo paruošti negali.
Tėvai kartu su savo atžala taip pat gali paanalizuoti ir pasikalbėti, kaip atrodys darbo rinka ateityje ir kaip tobulinti savo žinias jam ar jai patinkančioje srityje, kad tai būtų galima pritaikyti darbo vietoje.
Be to, tėvai iš savo gyvenimiškos patirties turėtų žinoti, kad nėra tokio dalyko, kaip viena teisinga profesija ar širdžiai miela veikla, kurią atradę, būsime laimingi visą gyvenimą. Keičiasi aplinkybės, keičiamės ir mes. Šiais laikais per savo gyvenimą galime turėti kelias skirtingas karjeras.
Ir jei nutiks taip, kad studijas pabaigęs jaunuolis supras, kad šis profesinis kelias ne jam, tai – ne pasaulio pabaiga. Atrankų specialistai jums išvardintų daug pavyzdžių apie sėkmingai savo kvalifikaciją pakeitusius specialistus.
Leisti rinktis, galbūt suklysti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimą – tai turbūt geriausia, ką galima padaryti dėl savo vaiko ateities.
Jei nusprendėte studijuoti ir tiksliai nežinote, kuri profesija yra artima arba svarstote tarp kelių pasirinkimų, pirmiausia reikėtų galvoti apie patinkančią ir įdomią sritį.
Kokiomis veiklomis užsiimdamas net tada, kai pavargsti, jautiesi laimingas? Patinka analizuoti informaciją ir ieškoti priežastinių ryšių? Patinka kurti dalykus ir improvizuoti? Patinka patarti kitiems žmonėms ir perteikti jiems informaciją?
Pasaulio ekonomikos forumas 2020 m. ataskaitoje apie ateities darbus sako, kad pačios perspektyviausios profesijos yra tos, kurios sujungia skaitmenines ir žmogiškąsias kompetencijas bei išskiria 7 augančias sritis.
Tarp šių sričių – duomenų analitika ir dirbtinis intelektas, inžinerija ir debesų kompiuterija, santykiai su žmonėmis ir kultūrinė veikla, produktų plėtojimas, pardavimai, rinkodara ir turinio kūrimas, sveikatos priežiūros sritis, žalioji ekonomika. Tad rinktis tikrai yra iš ko.