„Swedbank“ išplėtė galimybes kaupti senatvei – pristatė III pakopos pensijų fondus

„Swedbank“ plečia savarankiško kaupimo pensijai galimybes ir pristato naujus III pensijų pakopos fondus. Šalies gyventojai galės pasirinkti kaupti viename iš trijų skirtingų fondų, atsižvelgdami į savo amžių. Naujųjų „Swedbank“ fondų lėšos valdomos remiantis tvarių investicijų valdymo kriterijais, taip siekiant prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir kitų tvarumo tikslų.
 
„Savarankiškas papildomas kaupimas pensijai yra vienas iš veiksmingiausių būdų užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje. Nuomonės apklausos rodo, kad, sulaukę senatvės, šalies gyventojai vidutiniškai norėtų gauti apie du kartus didesnę pensiją, nei šiuo metu „Sodros“ mokama vidutinė senatvės pensija. Todėl reguliarus lėšų kaupimas II ir III pakopos fonduose yra sprendimas, kuris daugeliui padės pasiekti pastebimai didesnes pajamas senatvėje“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Fondai pagal amžių

Pasak T. Gudaičio, šalies gyventojai galės pasirinkti kaupti viename iš trijų naujų „Swedbank“ III pakopos pensijų fondų: „Pensijos fondas 18+“, „Pensijos fondas 50+“ ir „Pensijos fondas 60+“.
 
„Konkretų fondą kaupimui rekomenduojama pasirinkti, atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių, kuris nurodytas fondo pavadinime, nes nuo to labiausiai priklauso investavimo laikotarpis ir tolerancija finansų rinkų svyravimams“, − komentuoja T. Gudaitis.
 
Pavyzdžiui, „Pensijos fondas 18+“ yra rekomenduojamas 18-49 m. amžiaus asmenims, kuriems iki pensijos likę dar santykinai daug laiko. Jame iki 100 proc. lėšų yra nukreipiama į akcijas, siekiant per ilgą laikotarpį uždirbti kuo didesnės grąžos.
 
50 m. amžiaus sulaukusiems asmenims rekomenduojamas „Pensijos fondas 50+“, kuriame į akcijas yra investuojama iki 60 proc. fondo lėšų. Tokiu būdu siekiama išlaikyti grąžos potencialą ir tuo pačiu metu apsaugoti turtą nuo reikšmingų finansų rinkų svyravimų.
 
Tuo metu „Pensijos fondas 60+“ yra skirtas asmenims nuo 60 m., kurių tikslas yra išsaugoti kaupiamų lėšų vertę, kadangi jų gali prireikti netolimoje ateityje. Todėl 70 proc. ar daugiau šio fondo lėšų nukreipiamos į fiksuoto pajamingumo priemones, kurios neša stabilią grąžą.
 
Naujųjų „Swedbank“ III pakopos fondų lėšos, kaip ir II pakopos pensijų fondų lėšos, yra investuojamos į aukštesnes už vidutinį tvarumo reitingą rinkoje turinčias priemones. Tai reiškia, kad dalyvių įmokos nukreipiamos į verslą, kuris įgyvendina įvairias tvarumo iniciatyvas ir prisideda prie pasaulinių anglies dvideginio emisijų mažinimo bei kitų aplinkosaugos tikslų.
 
„Swedbank“ III pakopos fondų metinis turto valdymo mokestis sudaro 0,7 proc., sutarties sudarymo mokesčiai netaikomi. Be to, kaupti III pakopos fonduose gyventojus skatina ir valstybė, kuri sudaro galimybę kasmet susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio nuo į III pakopą pervestų įmokų.

Pageidauja 2 kartus didesnės pensijos

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, šalies gyventojų pageidaujamos mėnesio pensijos dydis dažniausiai siekia 801-1000 eurų. Tokio dydžio pensiją norėtų gauti apie trečdalis apklaustųjų (31 proc.)
 
Maždaug kas ketvirtas gyventojas (23 proc.) būtų patenkintas mažesne, 701-800 eurų siekiančia pensija. Kas penktas gyventojas (19 proc.) norėtų gauti didesnę kaip 1000 eurų pensiją, rodo apklausos rezultatai.
 
Remiantis „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šių metų pradžioje sudarė apie 465 eurus.
 
Pasak T. Gudaičio, norint išlaikyti panašų pragyvenimo lygį išėjus į pensiją, rekomenduojama gauti apie 70-80 proc. savo ankstesnių pajamų.
 
„Prie „Sodros“ mokamos pensijos pridėjus kaupimą II pensijų pakopoje, šis tikslas gerokai priartėja. Norint jį užtikrintai pasiekti, aktyvaus profesinio gyvenimo metu gyventojai apie 5-10 proc. savo mėnesio pajamų turėtų nukreipti ir į III pakopos fondus ar kitas investicines alternatyvas, kurios užtikrintų panašią ilgametę grąžą“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
 
Šiuo metu III pakopos pensijų fonduose Lietuvoje kaupia apie 80 tūkst. šalies gyventojų, o bendra juose sukaupto turto vertė siekia apie 240 mln. eurų.