K. Semionovaitė: kokie ESG iššūkiai aktualiausi žemės ūkio sektoriuje?

Apie 4 proc. šalies BVP sukuriantis žemės ūkio sektorius reikšmingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir aplinkai. Pagal išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, šis sektorius bene labiausiai prisideda prie klimato kaitos, todėl ES „Žaliojo kurso“ kontekste šiam sektoriui skiriamas didelis dėmesys. Tuo pačiu šis sektorius pats yra labai priklausomas nuo klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių ir ilgalaikių pokyčių.

„Žemės ūkio sektorius yra vienas jautriausių klimato kaitos atžvilgiu. ES mastu žemės ūkio įmonės jau dabar jaučia sausrų, potvynių ir kitų ekstremalių reiškinių poveikį. Kita rizika – ilgalaikiai pokyčiai, susiję su ekosistemų ir dirvožemio pokyčiais, kurie gali iš esmės sumažinti veiklos produktyvumą. Tuo pačiu, šis sektorius pats daro didelę įtaką klimato kaitos tendencijoms ir gamtos ekosistemoms. Toks dvejopas santykis su tvarumo tema įpareigoja žemės ūkio įmones imtis rimtų veiksmų mažinant savo aplinkosauginį pėdsaką,“ – komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.

ES yra patvirtinusi įvairias šiam sektoriui skirtas strategijas – „Nuo lauko iki stalo“, „Biologinės įvairovės strategija“, „Dirvožemio strategija“, taip pat joms įgyvendinti skirtas priemones. Jose numatyti neigiamo poveikio mažinimo tikslai, susiję su trąšų ir pesticidų naudojimu, ekologinio ūkininkavimo principais, dirvožemio apsauga. Ir nors visame ESG temų kontekste žemės ūkio sektoriui didžiausią aktualumą turi aplinkosauginiai aspektai, K. Semionovaitė ragina nepamiršti ir socialinio poveikio – produktų kokybės ir saugumo, darbuotojų gerovės temų.  

Pirmas žingsnis – emisijų skaičiavimas   

Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje žemės ūkio sektorius sukuria vidutiniškai 11 proc. visų ŠESD emisijų, tačiau Lietuvoje šis rodiklis yra kur kas aukštesnis ir sudaro 22 proc.  Jį lenkia tik transporto sektorius, atsakingas už 31 proc. ŠESD emisijų, ir energetikos sektorius, kurio išskiriamos emisijos sudaro 28 proc.  

„Didžioji dalis emisijų žemės ūkyje kyla iš biologinių procesų ir tik sąlyginai nedidelė dalis – iš kuro naudojimo nuimant derlių, transportuojant žaliavas ir produkciją ar trąšų gamybos. Be to, šiam sektoriui specifiškai būdingas emisijų tipas susijęs su žemės paskirties keitimu, pvz., miškų kirtimu, pelkių pavertimu žemės ūkio paskirties žemėmis. Siekdamos gerinti savo tvarumo profilį, žemės ūkio įmonės pirmiausiai turi pradėti skaičiuoti savo ŠESD emisijas ir sistemingai jas mažinti,“ – teigia K. Semionovaitė.  

Įsivertinti taršą ir resursus  

Dar vienas svarbus poveikio aplinkai aspektas – oro kokybė ir tarša. Dėl sektoriaus veiklos susidaro įvairių cheminių junginių, kurie blogina oro kokybę dažnai ne vien tik ten, kur vyksta šio sektoriaus įmonių veikla, bet ir aplinkinėse teritorijose. Sumažinti šį neigiamą poveikį galima optimizuojant tręšimą ir renkantis mažesnį neigiamą poveikį turinčias trąšų rūšis, mažinant pesticidų ir herbicidų naudojimą.  

Vienas iš pagrindinių šio sektoriaus sunaudojamų resursų – vanduo – taip pat svarbus aplinkosauginio tvarumo aspektas. Įmonės vandens sunaudojimo pėdsakas parodo, kiek jos veikla yra imli šiam svarbiam ištekliui. Griežtėjant reikalavimams dėl vandens taršos,  įmonėms būtina ne tik pradėti fiksuoti vandens suvartojimą, bet ir rasti būtų, kaip jį mažinti bei skirti daugiau dėmesio vandens išgavimo proceso kontrolei, nuotėkų išleidimui ir valymui.  

Svarbu atsižvelgti ir į gamtą, ir į žmones  

„Poveikis ekosistemoms ir bioįvairovei yra labai svarbi aplinkosauginė tema, kuri savo aktualumu neatsilieka nuo emisijų mažinimo. Žemės ūkio sektorius turi didžiulį poveikį šioje srityje, o tuo pačiu šio sektoriaus veikla yra tiesiogiai priklausoma nuo gamtos išteklių. Pavyzdžiui, jeigu ilgainiui dėl įmonės veiklos pablogės dirvožemio kokybė, tai atsilieps produkcijos apimtims ir kokybei,“ – sako K. Semionovaitė.  

Šalia aplinkosauginių tvarumo aspektų svarbus ir socialinis poveikis, atsižvelgiant ir į darbuotojus, ir į galutinius vartotojus. Įmonėms rekomenduojama atlikti tiekimo grandinės ir procesų analizę bei įvertinti darbuotojų saugai ir sveikatai kylančias rizikas, numatyti jų prevencijai skirtas priemones, aprūpinti darbuotojus saugos priemonėmis. Didesnės sektoriaus įmonės neretai renkasi įsidiegti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo standartą (pvz., ISO 45001), kurio įgyvendinimą reguliariai audituoja.  

Vartotojų saugumas žemės ūkio sektoriuje tai pat yra itin svarbi tema, nes galutinė produkcija gali turėti tiesioginės įtakos žmonių sveikatai ir gerovei. Kokybės užtikrinimo procesai padeda išvengti užkrėtimo patogenais, toksinėmis medžiagomis. Daugeliu atvejų įmonės renkasi trečiųjų šalių sertifikavimą, kad užtikrintų produkto kokybę per visą tiekimo grandinę.  

Įmonės ESG paveikslas  

Pirmasis žingsnis dėliojantis įmonės tvarumo strategiją – įsivertinti reikšmingiausias įmonei ESG sritis. Tą padaryti rekomenduojama naudojantis dvejopo reikšmingumo metodika, kuri apima dvi poveikio kryptis. Pirmoji – kokį poveikį įmonės veikla daro aplinkai ir visuomenei. Antroji – kokį poveikį įmonės veiklai ir jos rezultatams gali daryti su klimato kaita ir kitais tvarumo aspektais susiję pokyčiai aplinkoje.  

„Identifikavus reikšmingiausias ESG sritis, jų pagrindu jau galima pradėti dėliotis įmonės tvarumo strategiją, kelti išmatuojamus tikslus ir dėliotis planus. Įmonės ESG paveikslas pirmiausiai priklauso nuo sektoriaus, todėl pradiniame etape patogu naudotis jau egzistuojančiais reikšmingumo įrankiais. Pavyzdžiui, finansines ESG rizikas pagal sektorių galima pasitikrinti naudojantis „Swedbank“ ESG rizikų įrankiu, kuris yra prieinamas viešai. Įmonės poveikį aplinkai ir visuomenei galima suprasti atlikus vertės grandinės analizę ir suinteresuotųjų šalių apklausą. „Swedbank“ verslo klientams siūlome ir individualizuotas tvarumo konsultacijas, kurių metu padedame įsivertinti pagrindines ESG sritis,“ – teigia K. Semionovaitė.

Daugiau ekspertinės informacijos apie įmonių tvarumą ir ESG rizikas rasite „Swedbank“ Tvarumo centre verslui.