Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto vingių gerame Holivudo įtempto veiksmo trileryje. Praėjus vieneriems pandemijos metams tampa akivaizdu, kad net ir nugalėję Covid-19 į prieš-pandeminį gyvenimą, greičiausiai, nebesugrįšime. Besikeičiant žmonių požiūriui į darbą, poilsį bei bendravimą, keičiasi ir visuomenės iniciatyvų ir verslo vaidmuo šiame naujame pasaulyje. 

Ar tokie pokyčiai savaime yra kažkas naujo? Ir taip, ir ne − štai „Google Trends“ atskleidžia, kad nuo 2004 m. frazės „world is changing“ (liet. pasaulis keičiasi) paieškų skaičius stabiliai auga ir periodiškai vis šokteli į viršų. Pavyzdžiui, praėjusių metų pavasarį ir rudenį – tuomet, kai prasidėjo pirmoji ir antroji pandemijos bangos.

Tad apie pokyčius visuomenė kalbėjo ir kalba nuolat − net tada, kuomet jokia pasauline pandemija nė nekvepėjo. Tačiau reikia pripažinti, kad ši pandemija mus iš tiesų paskatino keistis. Per kelias 2020 m. kovo savaites mūsų darbas, gyvenimas ir bendravimas pasikeitė taip, kaip įprastomis sąlygomis užtruktų greičiausiai dešimtmetį ar net ilgiau.

Natūralu, kad gyvenimui pasikeitus iš esmės, keičiasi ir visuomenės lūkesčiai verslui. Gyventojai vis dažniau nori didesnio bendradarbiavimo su verslu, daugiau jo įsitraukimo keičiant visuomenę ir įgyvendinant gerąjį pokytį. 

Žmonės nori aktyvaus verslo vaidmens 

Neseniai pasirodęs „Edelman Trust Barometer“ tyrimas atskleidė, kad 68 proc. žmonių visame pasaulyje sutinka, kad verslas turi rodyti lyderystę kuriant gerus pokyčius. Lyginant su 2020 m. tyrimu, šis rodiklis ūgtelėjo. Tai yra aiškus signalas ir visuomenės mandatas verslui veikti aktyviau.

O kokia situacija Lietuvoje? „Swedbank“ partnerių užsakymu šių metų sausio viduryje atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų verslo socialinė atsakomybė yra labai svarbu arba greičiau svarbu.

Paklausti, kaip jie supranta verslo socialinę atsakomybę, respondentai dažniausiai minėjo rūpinimąsi darbuotojais, dėmesį aplinkai bei tvarumą ir Lietuvos problemų sprendimą. Kitaip tariant, gerų ir tvarių pokyčių kūrimą. 

Akivaizdu, kad Lietuva kartu su visu pasauliu yra tame pačiame pasaulinių tendencijų traukinyje. Šį įgalinimą verslui kurti gerus pokyčius suteikia vis didesnę ekonominę galią įgaunančios tūkstantmečio bei Z kartos. Interneto amžiuje užaugę žmonės iš įmonių ir prekių ženklų nori žymiai daugiau nei tik pirkėjo ir pardavėjo santykių.

Verslui reikia tvarių partnerysčių

„Euromonitor International“ ekspertai neseniai išleistoje apžvalgoje „Top 10 Global Consumer Trends 2021” pažymi − žmonės nori, kad verslai turėtų aiškią misiją, kuri daro pasaulį geresniu. Ši tendencija nėra nauja, ji augo ir stiprėjo visą pastarąjį dešimtmetį, o pandemijos metu dar labiau išryškėjo. 

Susidūrę su šia realybe ir žmonių lūkesčiais, dalis verslų iš naujo atranda savo veiklos prasmę ir tikslus. Modernių įmonių tikslai dažniausiai yra tvariai augti, kurti darbo vietas, rūpintis savo darbuotojais bei uždirbti pinigus, kuriant naudą visuomenei. Būtent tai ir yra, ko visų pirma iš verslo tikisi visuomenė. 

Čia išryškėja verslo sektoriaus ir gerus pokyčius kuriančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės svarba. Tokios partnerystės dažniausiai būna sėkmingos tada, kai sutampa verslo ir kitų partnerių, nevyriausybinių organizacijų vertybės bei tvarios ateities vizijos. Kitaip tariant – DNR. 

Tvarios partnerystės DNR – koks jis

Kaip ir žmonės, verslai gali turėti skirtingus DNR. Vieniems geresnis pasaulis yra pasaulis be aplinką teršiančių automobilių. Kitiems – su visuotinai prieinamu internetu. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Lietuvoje DNR sudaro trys pagrindiniai elementai – finansinis raštingumas ir edukacija, verslumo skatinimas bei tvarumas. Šie elementai glaudžiai susiję ir prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. 

Praėjusių metų gruodį apklausus Lietuvos mokytojus, paaiškėjo, kad dirbant nuotoliniu būdu jiems trūksta kūrybiškos metodinės medžiagos. Taip pat mokytojai nurodė praleidžiantys kur kas daugiau laiko nei įprastai pamokų pasiruošimui.

Todėl kartu su įvairių sričių ekspertais buvo organizuota didžiausia nuotolinė pamoka „Mokonomika“ apie finansinį raštingumą, pilietiškumą, tvarumą, kūrybą ir kitus moksleiviams aktualius dalykus. Kadangi tokios pamokos poreikis buvo labai organiškas ir tuo metu ypač reikalingas, moksleiviai, mokyklos, švietimo bendruomenė atsiliepė į šią iniciatyvą ir šią pamoką stebėjo virš 200 tūkst. žmonių – tai rezultatas, kuris viršijo lūkesčius.

Kuriant tvarias partnerystes ir ieškant sąlyčio taškų, gali sutapti ne tik DNR, bet ir papildomi vardikliai. Pavyzdžiui, organizacija „Maisto bankas“ renka paramą maistu ir dalija ją žmonėms ir organizacijoms, kuriems jos reikia labiausiai. Šalia to šiai organizacijai rūpi ir tvarumo, atsakingo maisto vartojimo ir nešvaistymo aspektas – apskaičiuota, kad vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išmeta 60 kg įvairių maisto produktų. Tad noras atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą ir klimato kaitos iššūkius tapo papildomu partnerystės su „Swedbank“ vardikliu.

Tvariose partnerystėse visada pravartu ieškoti to, kas vienija verslą ir konkrečius NVO, bandyti atrasti papildomas naudas, ir žinoma, svarbiausia ieškoti to, kas neša konkrečią naudą visuomenei. 

Atrodo paprasta kaip 2x2, tačiau užsisukus kasdienybės ir darbų rutinos smagračiuose šią tiesą reikia kasdien atrasti iš naujo.