Atvėsus orams namuose užkuriami židiniai, krosnys, įjungiami elektriniai šildytuvai. Vis dėlto noras sušilti ar pasimėgauti jaukiu vakaru kartais baigiasi išgąsčiu ar net nuostoliais. „Swedbank“ iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad siekdamas sušildyti namus maždaug kas septintas šalies gyventojas yra patyręs pavojingą situaciją.
Svarbiausios įžvalgos:
- Maždaug kas septintas šalies gyventojas yra patyręs pavojingą situaciją šildydamas namus. Dažniausiai apie pavojų įspėjo dūmai, smilkimas ar degėsių kvapas.
- Praėjusį rudenį ir žiemą „Swedbank“ draudimo bendrovė dėl šildymo įrenginių bei prietaisų sukeltų nelaimių atlygino 300 tūkst. eurų nuostolių. Vidutinė žala siekė 8 tūkst. eurų – būstą ir daiktus apgadina ne tik ugnis, bet ir dūmai bei suodžiai.
- Nelaimių riziką mažina reguliari šildymo įrenginių priežiūra ir saugus naudojimas: išvalyti dūmtraukiai, atokiau nuo šildytuvų laikomi degūs daiktai, neperkrauti prailgintuvai ir veikiantys dūmų detektoriai.
- Pastebėjus gedimo požymių, prietaiso nebenaudokite, kol specialistas nustatys ir pašalins priežastį. Tai svarbu ir tuomet, kai pavojų pavyko suvaldyti patiems.
„Praėjusį rudenį ir žiemą dėl šildymo įrenginių bei prietaisų sukeltų nelaimių gyventojams atlyginome 300 000 eurų nuostolių. Tokiais atvejais žala gali neapsiriboti elektriniu radiatoriumi ar krosnele – ugnis ir dūmai apgadina patalpas ir baldus. Todėl net ir laiku pastebėjus pavojų bei sustabdžius ugnies plitimą, būstui sutvarkyti gali prireikti nemažų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, praėjusį rudenį ir žiemą vidutinė žala, kurią sukėlė židinių, krosnelių, elektrinių šildytuvų ar kitų šildymo prietaisų naudojimas, siekė 8 000 eurų. Didžiausia žala sudarė 50 000 eurų, kai dėl gaisro buvo apgadintas klientų būstas, patalpos pasidengė suodžiais, apdegė sienos, lubos, baldai ir kitas namų turtas.
Šildant namus, nelaimę dažniausiai išdavė dūmai, smilkimas ar degėsių kvapas – su tuo susidūrė maždaug kas ketvirtas (26 proc.) pavojingą situaciją patyręs gyventojas. Kibirkščiavimą, trumpąjį jungimą ar kitus elektros sutrikimus pastebėjo 23 proc., o perkaitusį prietaisą ar įrenginį – kas penktas (21 proc.).
Dalį gyventojų apie pavojų perspėjo dūmų ar smalkių detektorius (17 proc.), dar 16 proc. patys pajuto dujų kvapą ar įtarė jų nuotėkį. Beveik kas dešimtas (9 proc.) susidūrė su gerokai grėsmingesne situacija, kai pastebėjo liepsną ar kilo gaisras.
„Degėsių kvapas ar kibirkščiavimas įspėja apie gedimą dar prieš kylant gaisrui. Tačiau kartais prietaisas vis tiek toliau veikia, tad kyla pagunda juo naudotis ir patikrą atidėti. Vis dėlto, tai pastebėjus, svarbu prietaiso nebenaudoti, kol specialistas nustatys ir pašalins sutrikimo priežastį“, – sako L. Garbenčius.

Dalis pavojingų situacijų naudojant šildymo įrenginius ar prietaisus baigėsi tik išgąsčiu, tačiau kiti gyventojai nukentėjo labiau: apdegė būstas ir daiktai arba aprūko sienos. Tyrimo duomenimis, 6 proc. visų apklaustųjų yra susidūrę su šildymo įrenginių sukeltu pavojumi, su kuriuo susitvarkė patys ir žalos išvengė. Dar 6 proc. išsivertė be ugniagesių pagalbos, tačiau jų būstas ar daiktai nukentėjo. Įvykį, per kurį buvo apgadintas turtas ir teko kviesti ugniagesius, patyrė 2 proc. gyventojų.
Apie namų apsaugą pagalvokite dar prieš nutinkant nelaimei. Sužinokite, kokiais atvejais gali padėti „Swedbank“ būsto draudimas.
Anot eksperto, tokias nelaimes sukelia netvarkingi šildymo įrenginiai arba netinkamas jų naudojimas. Nevalytuose dūmtraukiuose gali užsidegti susikaupę suodžiai, o per arti šildytuvo esantys baldai ar užuolaidos – įkaisti ir užsiliepsnoti. Naudojant elektrinius šildytuvus riziką didina ir netvarkingi elektros lizdai bei į vieną ilgintuvą sujungti keli galingi prietaisai.
„Net jei gyventojams pavyko patiems užgesinti liepsną ar laiku išjungti perkaitusį šildytuvą, tuo rūpesčiai neturėtų baigtis. Svarbu išsiaiškinti priežastis – ar sugedo pats įrenginys, ar netvarkinga elektros instaliacija, ar prietaisas buvo netinkamai naudojamas“, – sako L. Garbenčius.
Šildymo įrenginių priežiūra svarbi visą šildymo sezoną. Kūrenant krosnį ar židinį būtina reguliariai valyti dūmtraukius, o pastebėjus įtrūkimą ar nesandarumą – kreiptis į specialistus. Šalia ugnies šaltinio nereikėtų laikyti malkų ar kitų degių daiktų, o degančios krosnies ar židinio palikti be priežiūros. Pravartu reguliariai patikrinti, ar veikia dūmų detektoriai.
Elektrinį šildytuvą reikėtų statyti atokiau nuo užuolaidų ar baldų, neuždengti ir ant jo nedžiovinti drabužių. Taip pat svarbu vengti kelių galingų prietaisų jungimo į vieną ilgintuvą. Pažeistas laidas ar kaistantis kištukas – ženklas, kad prietaisą reikia nedelsiant išjungti iš elektros tinklo ir patikrinti.
Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją