Telefoniniai sukčiai aktyvėja: po 4 val. pokalbio moteris „kurjeriui“ atidavė 4 tūkst. eurų

Pastaruoju metu „Swedbank“ fiksuoja augantį telefoninio sukčiavimo atvejų skaičių. Nusikaltėliai taip pat intensyviai siunčia apgaulingas SMS žinutes apie tariamas baudas bei banko vardu platina el. laiškus, kuriuose gyventojai raginami  prisijungti prie interneto banko per nusikaltėlių laiške pateikiamą nurodą.

Anksčiau šiais metais telefoninio sukčiavimo mastas buvo sumažėjęs po užsienio šalyse surengtų teisėsaugos operacijų, per kurias buvo uždaryti sukčiavimo skambučių centrai. Tačiau pastaruoju metu vėl pastebimas augantis tokių sukčiavimo atvejų skaičius.

„Iš to, ką atskleidžia nukentėję žmonės, galime daryti išvadą, kad  nusikaltėliai veikia profesionaliai: pokalbiai gali trukti kelias valandas, žmogui neleidžiama atsitokėti, pasitarti su artimaisiais ar kritiškai įvertinti situacijos. Sukčiai nuolat kartoja, kad būtina veikti nedelsiant ir apie pokalbį niekam nepasakoti“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

4 val. trukęs pokalbis baigėsi pinigų perdavimu „kurjeriui“

Apie telefoninių sukčių taikomus metodus liudija vienos „Swedbank“ klientės istorija, nutikusi praėjusį mėnesį. Sulaukusi skambučio moteris buvo įtikinta, kad kalbasi su banko darbuotojais. Vėliau nusikaltėliai ją neva sujungė su „Europos centrinio banko“ atstovu.

Kaip teigia nukentėjusi klientė, pokalbis telefonu truko ilgiau nei keturias valandas. Visą tą laiką sukčiai darė psichologinį spaudimą ir įtikino, kad, siekdama apsaugoti savo pinigus, ji privalo vykdyti jų nurodymus. Moteriai buvo liepta apie situaciją nepasakoti nei artimiesiems, nei banko darbuotojams.

Vykdydama sukčių nurodymus klientė išsigrynino 4 tūkst. eurų. Banko darbuotojams telefonu pasiteiravus, kam skirti pinigai, ji pateikė sukčių patartą paaiškinimą ir neigė su kuo nors bendravusi telefonu. Kaip žinoma, vėliau pinigus moteris įdėjo į voką ir perdavė atvykusiam „kurjeriui“.

Tik kitą rytą klientė suprato buvusi apgauta ir papasakojo, kas iš tiesų įvyko. Bankui laiku užblokavus jos sąskaitas, likusią dalį moters santaupų pavyko apsaugoti.

„Šis atvejis atskleidžia, kaip smarkiai sukčiai gali paveikti savo aukas. Jie ne tik nurodo, ką daryti, bet ir paruošia atsakymus banko darbuotojams, artimiesiems ar teisėsaugai. Jeigu žmogaus prašoma meluoti, slėpti pokalbį, išsigryninti pinigus ar perduoti juos nepažįstamam asmeniui, tai yra aiškūs sukčiavimo požymiai. Bankai, policija ir kitos oficialios institucijos niekada neteikia tokių prašymų“, – pabrėžia Ž. Augonė.

Platinamos žinutės apie tariamas baudas

„Swedbank“ duomenimis, šiuo metu gyventojams taip pat intensyviai siunčiamos apgaulingos SMS žinutės apie neva nesumokėtas baudas už kelių eismo  taisyklių pažeidimus ar parkavimą. Žinutėse dažniausiai pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą interneto svetainę, imituojančią oficialios institucijos ar paslaugų teikėjo puslapį.

Tokiose svetainėse gyventojų prašoma įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Sukčiai siekia sukurti skubos jausmą rašydami, kad nesumokėjus tariamos baudos laiku, jos suma išaugs, bus pradėtas išieškojimas ar pritaikytos kitos sankcijos.

„Netikėtas pranešimas apie baudą natūraliai kelia nerimą, todėl žmogus gali skubėti pasitikrinti informaciją ir paspausti pateiktą nuorodą. Būtent tokios reakcijos sukčiai ir tikisi. Gavus tokį pranešimą pirmiausia reikėtų informaciją patikrinti savarankiškai, oficialioje institucijos ar paslaugų teikėjo svetainėje. Nereikėtų naudotis žinutėje pateikta nuoroda ar joje galimai nurodytais kontaktais“, – sako Ž. Augonė.

Banko vardu siunčiami laiškai apie tariamą saugumo sistemos atnaujinimą

Dar viena šiuo metu plintanti sukčiavimo schema –  „Swedbank“ vardu siunčiami apgaulingi elektroniniai laiškai. Juose teigiama, kad bankas neva atnaujino saugumo sistemą, todėl klientas privalo skubiai jungtis per laiške pateikiamą nurodą ir registruotis.

Laiškuose įspėjama, kad laiku neatlikus nurodytų veiksmų bus apribotos banko paslaugos ar prieiga prie sąskaitos. Paspaudęs pateiktą nuorodą žmogus nukreipiamas į suklastotą banko svetainę, kurioje bandoma išgauti jo prisijungimo duomenis ir suformuoti mokėjimus į sukčių sąskaitas.

„Swedbank“ informacinės saugos vadovė primena įtariai vertinti visus netikėtus skambučius ir pranešimus, kuriais raginama skubiai sumokėti baudą, atnaujinti duomenis, prisijungti prie banko ar panašius. 

„Nespauskite pateiktų nuorodų, neatskleiskite prisijungimo duomenų ir netvirtinkite operacijų, kurių patys nepradėjote. Informaciją ir kontaktus visada tikrinkite savarankiškai oficialiose svetainėse, o jei skambinantis asmuo prašo pokalbį slėpti nuo artimųjų ar pinigus perduoti kurjeriui, nedelsdami nutraukite pokalbį. Jei jau atskleidėte duomenis, patvirtinote mokėjimą ar perdavėte pinigus, kuo skubiau susisiekite su banku ir policija,“ – pabrėžia Ž. Augonė.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją