Šių metų grūdų sezonas: gerą derlių lydėjo nauji kokybės iššūkiai

Nepaisant permainingų oro sąlygų,  šių metų grūdų sezonas Lietuvos ūkininkams susiklostė gana sėkmingai. Pirminiais vertinimais, bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius sieks apie 7,7–7,9 mln. tonų, panašiai kaip ir 2025 m. Kviečiai išlieka svarbiausia kultūra – jų derlius gali sudaryti apie 4,9 mln. tonų, o didžioji dalis produkcijos bus eksportuojama.

Nepaisant brangusių trąšų ir kuro, prie pozityvaus sezono vertinimo prisideda ir palankesnės derliaus kainos. Rugpjūčio pabaigoje kviečių supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. aukštesnės nei prieš metus, o Europos biržose gruodžio mėn. kviečių ateities sandoriai rugsėjo pradžioje siekė apie 246 Eur/t. Rapsų kainos tuo pačiu laikotarpiu viršijo 550 Eur/t, o tai yra vienas aukščiausių lygių per pastaruosius dvejus metus.

Kainas palaiko mažesnė pasiūla, rūpesčių kelia derliaus kokybė

Prognozuojama, kad 2026–2027 m. pasaulinis kviečių derlius sudarys apie 817-821 mln. tonų, arba maždaug 3 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną. Tuo pačiu pasaulinės grūdų atsargos gali sumažėti apie 4–5 proc., todėl rinkoje išlieka kainų augimą palaikantys veiksniai.

Vis dėlto daliai šalies ūkių didžiausiu iššūkiu tapo ne derliaus kiekis, o jo kokybė. Dėl birželio-liepos mėnesiais vyravusių šiltų ir drėgnų orų, kai kuriuose Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Centrinės Lietuvos regionuose išplito fuzariozė, todėl dalis grūdų buvo perkvalifikuoti į pašarinius dėl padidėjusių fuzariozės pažeidimų ar mikotoksinų kiekio.

Ūkininkams tai reiškia ne derliaus praradimą, o mažesnę jo vertę. Maistiniai kviečiai rinkoje parduodami aukštesne kaina nei pašariniai, todėl kokybės rodikliai tiesiogiai veikia ūkių pajamas. Didžiausią poveikį jaučia mažesni ūkiai, turintys ribotas grūdų džiovinimo, sandėliavimo ir kokybės valdymo galimybes.

Kokia situacija ūkiuose?

Nors 2026 m. rezultatai vertinami teigiamai, neapibrėžtumas dėl kito sezono išlieka. Rudeninė sėja vyksta sudėtingesnėmis sąlygomis dėl lietingų orų, o papildomą spaudimą ūkių pelningumui kelia išaugusios trąšų kainos. Palyginti su 2025 m., azoto trąšų kainos padidėjo apie 26 proc., fosforo trąšų apie 16 proc., o kalio trąšų kainos išliko panašiame lygyje. Kadangi Lietuva išlieka viena intensyviausiai azotines trąšas naudojančių ES šalių, šie pokyčiai daro reikšmingą įtaką grūdų auginimo savikainai.

Nepaisant šių iššūkių, bendras sektoriaus vaizdas išlieka pozityvus. Lietuva ir toliau išlieka viena didžiausių grūdų eksportuotojų regione. Todėl 2026 m. sezoną galima vertinti kaip pakankamai sėkmingą šalies grūdų augintojams: derlius išliko stabilus, kainų aplinka buvo palanki, o sektoriaus finansinė padėtis geresnė nei prieš metus. Vis dėlto artimiausiu metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas ne derliaus kiekiui, o jo kokybės išsaugojimui, sąnaudų kontrolei ir pasirengimui 2027 m. sezonui.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją