„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: pandemijos praradimus keis ekonomikos spurtas

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: pandemijos praradimus keis ekonomikos spurtas

2021-04-20

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad suvaldžius pandemiją daugelio pasaulio regionų lauks seniai nematytas ekonomikos spurtas – šių metų pasaulio BVP augimo prognozė didinama iki 5,9 procento, augimas tęsis ir kitąmet. Lietuvai „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja spartesnį atlyginimų ir užimtumo augimą, šių metų šalies BVP augimo prognozė didinama iki 3 procentų, o kitiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas iki 4,9 procento.  

Pagrindinė prielaida – dauguma pasiskiepys iki vasaros pabaigos 

Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, „Swedbank“ ekonomistai rėmėsi prielaida, kad dėl sezoninių veiksnių bei spartėjančio skiepijimo viruso plitimas lėtės ir bus mažiau pavojingas, todėl iki vasaros bus galima atsisakyti didžiosios dalies ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų. 

„Izraelis, pirmasis paskiepijęs daugelį savo piliečių ir suvaldęs pandemiją, iliustruoja skiepų efektyvumą, leidžiantį atsisakyti ekonominių bei mobilumo ribojimų ir grįžti prie įprasto, nors kai kam jau ir primiršto, „normalaus“ gyvenimo“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad rizikų, susijusių su viruso plitimu ir pandemijos suvaldymu, vis dar išlieka. Pavyzdžiui, galimos viruso mutacijos, mažinančios skiepų efektyvumą. Vis tik skiepų įvairovė, aukštas jų efektyvumas bei naujos technologijos (mRNR) leidžia tikėtis, kad šie iššūkiai bus suvaldyti ir naujų didelių pandemijos bangų bei karantinų ateityje bus galima išvengti. 

„Ekonomistams optimizmas nėra būdingas, dažniausiai jie sutelkia dėmesį į rizikų identifikavimą, įspėja apie pavojus ir galimus sukrėtimus. Ne veltui ekonomika jau du šimtmečius vadinama „niūriuoju mokslu“, kaip ją apibūdino anglų ekonomistas Tomas Maltusas. Vis tik žvelgiant į šiandieninę situaciją, sudėtinga ignoruoti šviesėjančias ekonomines perspektyvas“, − teigia N. Mačiulis.

Pasak jo, optimizmo suteikia pandemijos suvaldymo ir skiepijimo progresas, įsibėgėjančios fiskalinės bei monetarinės ekonomikų skatinimo priemonės, sukauptas vartojimo bei investicijų potencialas, bei gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. 

Platesnio mąsto augimas ir turizmo renesansas 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos – šių metų BVP augimas sieks 4 procentų, ir panašus augimas turėtų išsilaikyti ir kitais metais. 

Nors euro zonos pramonė ir daugelis kitų sektorių klesti jau nuo praėjusių metų rudens, dabar tikėtinas platesnio mąsto augimas – atsigaus ir nuo pandemijos labiausiai nukentėję sektoriai, juose pradės didėti užimtumas.

„Sparčiausias augimas prognozuojamas Pietų Europos valstybėms, kurios yra labiausiai priklausomos nuo turizmo ir pernai krito į giliausią duobę. Jau šių metų vasarą turėtų prasidėti turizmo renesansas, kurį paspartins ne tik kelionių išsiilgę gyventojai, bet ir per pandemiją sukaupti milžiniški finansiniai rezervai“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, pandemijos metu euro zonos gyventojai sukaupė papildomus pusę trilijono indėlių. Nemaža jų dalis bus investuoti į ateities poreikių tenkinimą, bet dalis, tikėtina, bus išleista kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms. 

Didesnė infliacija – jau ne miražas

Dėl spartesnio skiepijimo proceso bei agresyvesnio fiskalinio skatinimo JAV šiemet augs dar sparčiau nei euro zona – prognozuojama, kad didžiausia pasaulio ekonomika turėtų padidėti beveik 7 procentais. 

Kinija, kuri išvengė antrosios pandemijos bangos, dėl didelės prekių paklausos visame pasaulyje sparčiai auga jau nuo praėjusių metų vidurio, o šiemet jos BVP turėtų padidėti daugiau nei 8 procentais.

„Labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas, tolimesnis pasaulinės prekybos augimas, besitęsiančios ar įsibėgėjančios įvairiausios valstybių paramos priemonės daug kur paskatins užimtumą ir atlyginimų augimą. Tačiau čia didėja rizika, kad išryškės seniai matyta problema –perteklinė infliacija“, − sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, jau dabar ją kilstelėjo logistiniai iššūkiai, transportavimo pajėgumų trūkumas bei brangesnės žaliavos. Ateityje infliaciją dar labiau pakaitinti gali paklausos išlaisvinimas, žemos palūkanos ir galimas perteklinis fiskalinis skatinimas. 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV federalinių rezervų sistema bei Europos Centrinis Bankas bazines palūkanas didinti pradės ne anksčiau nei 2023-ųjų metų pabaigoje, tačiau pripažįsta, kad sparčiau augantis užimtumas ir įsibėgėjanti infliacija gali paskatinti mažinti ekonomikos skatinimą ir anksčiau, ypač JAV.

Baltijos šalys kyla kartu 

Nors praėjusiais metais Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai, šiemet Baltijos šalims prognozuojamas panašus, apie 3 proc. sieksiantis BVP augimas. N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria ne tik spartesniu skiepijimo procesu, bet ir optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis. Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir yra tik šiek tiek žemesnis, nei buvo prieš prasidedant pandemijai.

„Pastaraisiais mėnesiais, tikintis karantino priemonių švelninimo, atsigavo ir prekybos bei paslaugų sektorių lūkesčiai, o statybos sektoriaus lūkesčiai kyla ir dėl klestinčios būsto rinkos, ir dėl artėjančių užsakymų skirstant ES paramą. Vis tik šiose nuolatinėse ekonominio auginimo varžybose dabar tampa svarbesnis ne augimo greitis, o jo šaltiniai ir kokybė – euras išleistas reagentų gamyklos statybai ir seno pastato tinkavimui šiandien sukuria panašų BVP, bet turi labai skirtingas ilgalaikes pasekmes“, − teigia ekonomistas.

Baltojos BVP

Atlyginimų augimas išliks spartus

„Swedbank“ padidino ne tik Lietuvos BVP, bet ir atlyginimų bei užimtumo augimo prognozes. Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 metais turėtų padidėti, atitinkamai, 7 ir 6,4 procento. 

N. Mačiulis vardina, kad atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai. Visų pirma, atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, o taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse.

„Pandemija užsitęsė ilgiau nei buvo galima tikėtis, ir labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas jau matomas horizonte. Daugelis įmonių praėjusiais ir šiais metais džiaugiasi naujus rekordus mušančiomis pajamomis. Be to, reikia pripažinti, kad įsibėgėsiantis ES lėšų skirstymas gali pakaitinti ekonomiką ir kai kuriuose sektoriuose paaštrinti darbuotojų trūkumo problemą“, – komentuoja N. Mačiulis. 

Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, jau dabar kas penkta statybų sektoriaus įmonė teigia, kad jų veiklą riboja būtent darbuotojų trūkumas. Dėl šių priežasčių „Swedbank“ ekonomistai mano, kad daugiausiai lėšų reikėtų nukreipti ne ekonomikos skatinimui ir gelbėjimui, o jos transformavimui, tvarumo ir konkurencingumo didinimui.  

„Pandemija sukūrė bei apnuogino nemažai problemų, tačiau ir pateikė unikalių galimybių. Pigių finansinių išteklių gausa leidžia ženkliai padidinti investicijas, tačiau greta to nereikėtų užmiršti ir struktūrinių reformų, ypač švietimo srityje, kurioms valios reikia daugiau nei pinigų“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomikos rodikliai

Swedbank ekonomikos apžvalgą anglų kalba bei kitų pasaulio šalių prognozes galima rasti čia: https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.