„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: kylančios kainos ekonomikos augimo nesustabdys

Kylančios naftos kainos pakels infliaciją ir šiek tiek slopins daugelio ekonomikų augimą, tačiau kol kas energijos krizė nėra pakankamai didelė, kad sukeltų pasaulio recesiją, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Lietuvos BVP augimo prognozė mažinama iki 3 procentų, tačiau šiemet Lietuvos ekonomika išliks viena sparčiausiai augančių regione.

Energijos krizė – švelnesnė nei 2022-aisias

Naftos ir kuro kainoms pakilus į aukščiausią lygį per pastaruosius ketverius metus, „Swedbank“ ekonomistai šiek tiek mažina daugelio šalių augimo prognozes. Vis tik, jų nuomone, užsitęsus konfliktui Vidurio Rytuose kainų augimas ir neigiamas poveikis ekonomikai būtų didesnis.

„Naftos ateities sandoriai vis dar rodo lūkestį, kad Vidurio Rytų krizės pabaiga jau už kampo, tačiau matome, jog čia neužtenka vien paliaubų ir JAV administracijos pastangų. Irano revoliucinei gvardijai ir toliau tęsiant laivybos blokadą, antrąjį šių metų pusmetį galime pamatyti daug aukštesnes ne tik kuro kainas“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kadangi Europa yra labiau priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, jos ekonomikai prognozuojamas didesnis neigiamas poveikis nei JAV. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas sieks apie 2 proc., o euro zonos augimas – perpus lėtesnis.

„Vis tik dabartinė energijos krizė nublanksta prieš tą, kurią Europoje matėme 2022-aisiais. Kol kas didžiausias poveikis buvo tik naftos kainoms, o gamtinių dujų kainos, nors ir padidėjusios, išlieka kelis kartus mažesnės nei buvo prieš ketverius metus. Dar svarbiau yra tai, kad elektros kainos visai nepadidėjo, tuo metu dėl pakankamos grūdų ir daugelio kitų maistinių žaliavų pasiūlos, jų kainos išlieka žemiausiame lygyje per pastaruosius penkerius metus“, – teigia N. Mačiulis.

Dėl šių priežasčių, „Swedbank“ prognozuoja, kad infliacija euro zonoje neviršys 3 procentų, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) vis tiek griežtins pinigų politiką.

„Nors aukštesnės palūkanų normos naftos kainų nesumažins, ECB infliacijos lūkesčius bandys valdyti bazines palūkanų normas šiemet pakeldamas du kartus, iki 2,5 procento. Vis tik tai turėtų būti trumpalaikė prevencinė priemonė, o mažėjant energijos kainoms, ECB jau kitais metais palūkanas vėl sumažins iki 2 procentų“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis.

Neblėstantis Lietuvos ekonomikos išskirtinumas

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

„Spartų Lietuvos augimą lemia ne atsitiktinumas ir ne tik vienkartiniai veiksniai – 3 proc. per metus BVP didėja jau trečius metus iš eilės. Taip, šiemet mažmeninės prekybos augimą pakaitina gyventojų išleidžiamos ilgalaikės santaupos, bet matome ir besitęsiančias teigiamas tendencijas eksportuojančiuose sektoriuose. Lietuvos apdirbamoji gamyba šiemet pasiekė naujus rekordus, o nuo dešimtmečio pradžios yra padidėjusi 42 proc., kai tuo metu kitose Baltijos šalyse matome daugiau nei penkmetį besitęsiančią pramonės stagnaciją“, – augimo veiksnius vardina N. Mačiulis.​

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuva išsiskiria ir mažiau džiuginančiais rodikliais – infliacija šiemet viršys 5 procentus ir bus didžiausia regione.

„Lietuvoje kainos sparčiau auga ne tik dėl išorinių priežasčių – brangesnės naftos ir kuro – bet ir dėl kai kurių mokestinių pakeitimų bei sparčiai augančių darbo sąnaudų. Vis tik dviženklė infliacija kol kas negresia, o atlyginimų ir pensijų augimas lenkia kainų augimą “, – teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet sieks 8 procentus, o kitais metais jis sulėtės iki 7 procentų, tačiau šias prognozės galėtų pakoreguoti sparčiau didinamas minimalus atlyginimas.

„Pastarąjį dešimtmetį atlyginimai Lietuvoje augo daug sparčiau nei šalies ekonomika, todėl šiuo metu darbo užmokestis Lietuvoje sudaro daugiau nei 50 proc. BVP – tai yra daugiau nei ES vidurkis. Vis tik ateityje visos ekonomikos ir produktyvumo augimas turėtų užduoti ir atlyginimų augimo tempą. Priešingu atveju, nepageidaujamos šalutinės pasekmės gali būti ir padidėjęs nedarbo lygis, ir infliacija“, – mano ekonomistas.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją