Vidurinė klasė Lietuvoje: auga nuosaikiai, aktyviau įdarbina lėšas, tačiau norėtų uždirbti daugiau

Per metus padaugėjo gyventojų, laikančių save vidurinės klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Jai save priskiria 55 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei pernai. Šią tendenciją rodo ir objektyvūs ekonominiai duomenys, gyventojų pajamos ir turtas nuosekliai auga.

„Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį. Tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės – mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai. Šiemet daugiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, šiek tiek mažiau save laiko nepasiturinčiais. Ir nors, kaip rodo tyrimas, didesnioji dalis gyventojų nėra patenkinti savo pajamomis, bendrai juntamas didesnis finansinis stabilumas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiria 55 proc. gyventojų, 33 proc. teigia save laikantys žemesnės vidurinės klasės atstovais. Save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei gyventojų dalis sudaro 6 proc., tokia pat respondentų dalis nurodo save laikantys nepasiturinčiais ar skurstančiais. Save elitu laikančių dalis nesiekia nė vieno procento (0,4 proc.).

Savo ruožtu „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipia dėmesį į gyventojų atlyginimų statistiką, kuri indikuoja šalies vidurinės klasės stiprėjimą.

„Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y., 1400–3720 eurų neatskaičius mokesčių. Išankstiniu vertinimu, šiais metais į šią grupę patenka 58 proc. dirbančiųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus“, – pažymi V. Šimkus.

Finansinės galimybės gerėjo, bet nedžiugina

Pasak V. Šimkaus, pastaraisiais metais įvyko struktūrinis lūžis, lėmęs didesnes gyventojų galimybes sutaupyti ir auginti savo kapitalą.

„Pagrindinėmis šio pokyčio priežastimis tapo stiprios vidaus investicijos, didesnės valdžios išlaidos, pastovus prekybos perteklius. Taip pat prisidėjo ir pastaraisiais metais išaugusi darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Ir nors Europos kontekste Lietuvos namų ūkių finansinis turtas yra santykinai mažas, jis sparčiai auga“, – akcentuoja V. Šimkus.

Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, šalies gyventojų bendras finansinis turtas sudaro 54,3 proc. BVP ir yra tarp mažiausių Europoje. Vis dėlto, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos namų ūkių turtas augo sparčiausiai Europoje – 138,6 proc.

Tačiau nors gyventojų finansinė padėtis gerėja, tyrimas rodo, kad savo pajamomis jie nėra itin patenkinti.

„Savo pajamas dešimties balų skalėje gyventojai vertina vidutiniškai 5,8 balo. Savo pajamomis visiškai patenkinti nurodo esantys 8 proc. respondentų, o 10 proc. gyventojų teigia, kad jų pajamos visiškai jų netenkina. Vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai gaunamas pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais. Didžiosios dalies (52 proc.) respondentų teigimu, pinigų jiems visiškai užtenka svarbiausiems poreikiams, tuo metu didesniems pirkiniams jie turi taupyti“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai turėtų gauti 51 proc. didesnes pajamas, kad jaustųsi gyvenantys oriai. Aukštesne vidurine klase ar elitu save laikantys gyventojai teigia, kad tam jų pajamos turėtų didėti 32 proc., žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys, jų teigimu, turėtų gauti 62 proc. didesnes pajamas, o nepasiturinčiais save laikantys gyventojai sako jaustųsi gyvenantys oriai, jei jų pajamos būtų 91 proc. didesnės.

Atranda vis daugiau galimybių investuoti

„Tai, kad nuolat didėjant gyventojų pajamoms bei augant santaupoms nepasitenkinimas pajamomis išlieka – visiškai natūralu. Mūsų išlaidos labai greitai prisitaiko prie padidėjusių pajamų, tad ir vėl tikimės jų augimo. Be to, pajamų augimas pasiskirsto netolygiai. Vis dėlto, tiek tyrimo, tiek „Swedbank“ duomenys rodo, kad gyventojai vis dažniau atranda „laisvų“ lėšų, kurias įdarbina investuodami, kaupdami pensiją“, – sako J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų.

Kaip rodo gyventojų apklausa, dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą (24 proc.), investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei III pakopos pensijų fondus (13 proc.), tuo metu į finansinius instrumentus, tokius kaip investiciniai ar biržoje prekiaujami fondai (8 proc.), akcijos (7 proc.), gyventojai vis dar investuoja rečiau.

„Nekilnojamas turtas išlieka labai populiari investicija ir sudaro neproporcingai didelę namų ūkių turto dalį, tačiau labai sparčiau auga ir gyventojų, investuojančių į finansines priemones, skaičius. Konservatyvesnė visuomenės dalis renkasi valstybių ir įmonių obligacijas, tokiu būdu siekdami apsaugoti turtą nuo infliacijos. Tačiau visuomenė atranda ir diversifikuotą investavimą į akcijas kaip ilgalaikį turto auginimo įrankį“, – komentuoja V. Šimkus.

„Swedbank“ duomenimis, per pastaruosius porą metų investuojančių klientų skaičius išaugo du kartus, šiuo metu finansų rinkose investuoja apie 7 proc. gyventojų. Investavimą dažniau renkasi aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, tarp jų investuoja beveik kas penktas. Tačiau gerėjanti finansinė padėtis ir didėjantis patogių investavimo instrumentų pasirinkimas skatina pradėti investuoti visas visuomenės grupes.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. birželio 19 – 29 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.